Knygos, vertos dėmesio: Verslas naujai

   

   Turbūt visiems yra tekę patirti, ką reiškia netyčia rasti neaiškios kilmės knygą namų lentynoje, spėliojant kaip ir iš kur ji atsirado. Dažniausiai taip nutinka po didžiųjų švenčių, gimtadienių ar knygų mugių. Prisipažinsiu - už gana sparčiai išgarsėjusios knygos netyčia užkliuvau gal prieš savaitę, ramiai valydama dulkes nuo sovietinės sekcijos (tokios, kurią visų mūsų tėvai senais laikais gavo už talonus). Varčiau varčiau, ir iš vieno šono, ir iš kito - pabandysiu, sakau. Ir prasidėjo.

   Kas yra kas?

   Šiais laikais, kuomet virtuali erdvė spartėja sunkiai nusakomais tempais, tokios sąvokos kaip "mobile apps", "akcijų birža", "rizikos kapitalas" ar visokios tai "Javos" daugumai jau tampa bent jau girdėtos. Juo labiau, kaip veikia verslas - menka paslaptis. Tačiau - patikėkite manimi, šiuolaikiniai verslininkai - dar nemaža dalis lietuviškos liaudies menkai nutuokia apie ką buvo šie du pirmieji sakiniai. 

   Atsivertus knygą nutinka įdomus dalykas - nežinomybė pradeda blėsti. Pamažu ima aiškėti, kaip veikia mobiliosios aplikacijos, kokios yra Facebook populiarumo paslaptys ar kokius žaidimus žaidžia gigantė "Google". Maža to, autorius itin paprastai, kone gyvenimiškais pavyzdžiais iliustruoja, kaip jauni žaliūkai verslininkai gali sulaukti vertingos paramos iš investuotojų ar didinti įmonės vertę. Net sunku patikėti, kad skaičiukai ir procentai gali "skaitytis" šitaip maloniai - net prieš miegą.

   

   Jaunatviškas maksimalizmas

   Ar jums pažįstamas jausmas, kuomet nesitveriate savyje iš milžiniško noro įgyvendinti netikėčiausias idėjas ar siekti įspūdingų tikslų? Taip, tas jaunatviškas maksimalizmas retai kada lieka nepastebėtas. Vis tik dažniau gali atrodyti, jog jis labiau kliudo - daro mus pernelyg ambicingais, reikliais, vis kažkuo nepatenkintais ir siekiančiais tobulumo. Tačiau gal yra ir geroji pusė?

   Knygoje į jaunatvišką ambicingumą žvelgiama kitu kampu. Atskleidžiama, kodėl tokie jaunuoliai yra reikalingi rinkai, kuo jie gali būti naudingi investuotojams ir kaip šis maksimalizmas suteikia nepaprastus energijos resursus. Tuo pačiu, jauno verslininko duona perdėtai nesaldinama - kalbama tiek apie penkmečius juodo darbo, tiek apie nusivylimus ar beprasmiškumo pojūtį.

   Tad, užvertusi atsitiktinai į rankas pakliuvusią knygą, likau mažų mažiausiai sužavėta. Protingo, sumanaus, įžvalgaus, novatoriško ir drąsaus žmogaus patirtis, išreikšta paprastais žodžiais mums, ištroškusiems galimybių, yra tikrai neįkainojama. Ačiū!

Paveikslėliai iš 15min.lt; weheartit.com

Dvi realybės

       "Your mind makes it real” – žodžiai, nuskambėję populiariojoje “Matricoje” šiandien įgyja stulbinančiai daug prasmingo pagreičio. Knygų dešimtukuose puikiuojasi savipagalbos knygos, konfliktuojantys politikai kaltina “nesutampančius požiūrius”, o narkotikai, pripažinkime, taip niekur ir nedingo. Įsitaisę savo komfortabilioje realybėje sėdime ir nežinome – taip kaip čia dabar yra, kas tikra, o kas ne?

Tiesą pasakius, atsakyti į šį klausimą sunku - jei jau senovės filosofai tarpusavyje plėšte plėšėsi dėl teisingo atsakymo, tai mums apskritai nėra ką veikti. Vis tik praskleisti uždangą ir pasivaikščioti po šešėliais nusėtą Platono olą, ko gero, verta. Jei nerasime tiesos, tai bent jau demaskuosime šešėlius, kuriuos ar tai iš įpratimo, ar tai iš drovumo laikome “tikraisiais”.

Virtuali realybė

“Yra tokia šalis…” – dainuoja Keistuolių teatro aktoriai. Yra yra – ten gali būti ir protinga kaliausė, ir drasiąširdis liūtas. Ten turi daugiau draugų, negu pažįsti žmonių, esi malonus ir niekada nepamiršti kitų gimtadienių, o svarbiausia – esi beprotiškai fantastiškai fainas. Vienu mygtuko spustelėjimu gali sukurti apie save norimą įvaizdį, apipintą nuotraukomis, liaupsėmis ir komentarais. Ko daugiau tereikia?

Deja, virtuali realybė vis dar nėra persikėlusi už kompiuterio ekrano. Įstrigę socialinių tinklų erdvėje žmogeliai neretai patiria sunkumų, išjungę savuosius laptopus – o kas toliau? Kaip sveikintis, kaip susipažinti, užmegzti pokalbį? Juk negali patikrinti, kam patinki – iškeltais nykščiais žmonės gatvėmis dažniausiai nevaikšto. Tenka pripažinti - Realybė kitokia. Ji kur kas kompleksiškesnė, nenuspėjama, be galo unikali ir žavi. Be to, ir pasaulio centru joje tapti sunkiau – vis tos aplinkybės, gausybė žmonių ir atsitiktinumų daro savo.

Taigi, kol kas tenka pripažinti, jog tai, kas vyksta anapus kompiuterio ekrano labiau primena šešėlius, o ne realybės atspindžius. Tikrovė yra draugas, kitame mieste nešiojantis padėklus, tikrovė – tai avietės močiutės sode ar tuščia piniginė tavo kišenėje. Nežinia, ką pasiūlys ateitis (mano draugas mėgsta pajuokauti, kad mūsų anūkai jau bus lazeriai), tačiau dabar Realybė ramiai sau stūkso priešais tave – pakelk akis ir įsitikink.

Naktinio gyvenimo realybė

Užtenka įsijungti radiją, kad suprastum – šiandien privalai „pasitūsinti“. Informacija, nesusijusi su vakarėliais, klubais ar kitais linksmybių renginiais jau darosi retoka – kur nors tarp eilučių vis vien išgirsti, kad turi „pamiršti visus rūpesčius ir atsiduoti akimirkai“. Kažkaip keista pagalvojus, kad toks bene budistinis teiginys šiandien yra taip nekaltai pagardintas svaigalų prieskoniu ar vienos nakties nuotykių peripetijomis.

Žinoma, naktinis gyvenimas – irgi gyvenimas. Tik klausimas, kiek realus. Šokių aikštelėse įsisukus į šių laikų kaukių balių darosi akivaizdu, jog žmonės ir jų tarpusavio ryšiai yra tiek natūralūs, kiek ragaujami kokteiliai. Šypsenos, malonus tonas, dovanos ir panašūs naktinio pasaulio atributai dienos šviesoje, deja, labiau primena Pinčiuko spąstus. Ir, gaidžiams užgiedojus, visas naktinis groteskas ištirpsta išvien su pirmaisiais saulės spinduliais.

Naktinis pasaulis – tai šešėliai. Vaivorykštinėje lempų šviesoje blyksinti Netikrovė. Atsimerk plačiau ir pamatysi, kaip sunku išgryninti joje kažką tikro, autentiško ir natūralaus. Jei pasiseks – duok žinoti, tuomet perrašysiu straipsnį.

Perspektyvioji realybė

Neseniai kažkokiame straipsnyje visai netyčia užtikau, jog šiais laikais vidutinės klasės atstovams nepasitenkinimą kelia visai ne tai, jog jie stokoja būtinų dalykų ar kokios nors laimės. Juos erzina tai, jog “jie galėtų gyventi geriau”. Įsisukę į socialinio palyginimo karuselę, jie vertina savo, o gal ir kitų, gerbūvį ne pagal tai, koks šis realiai yra, o pagal tai “koks jis galėtų būti”. Panašu, jog šen bei ten įsipaišantys jungtukai “jeigu”, “bet”, “o vis dėlto” nė kiek nepadeda savijautos atžvilgiu – lieka tik sunkiai nuginčijamas nepasitenkinimas visa dabartimi, tokia skurdžia, žvelgiant iš ateities perspektyvų.

Geriau pagalvojus, polinkis gyventi, būnant žingsneliu priekyje nuo esamos akimirkos – tai šiuolaikinės visuomenės standartas. Besirinkdamas kokią specialybę studijuoti, turi atsižvelgti, ar ji bus paklausi ateityje, investuodamas turi numatyti kokia bus infliacijos tikimybė, pagaliau, planuodamas santuoką su kitu žmogumi pamąstai, kokie judviejų santykiai bus po dešimties metų. Noras numatyti ateitį ir tuo pačiu apsisaugoti nuo galimų grėsmių – tai labai natūralus žmonijos noras, matyt, leidęs pasiekti tai, ką turime dabar.

Ir vis dėlto, dažniausiai nuėję nemažą kelią nežvilgtelname atgal ir nevertiname, ar pasiekimai tokiepat, kokių ir tikėtasi. Pasirodo, vis viena gyvename, o praeities prognozės kažkur pasimeta. Tampa akivaizdu – laikas praėjo, o apmąstymai tiek užtvindė mūsų realybę, kad beliko tik racionalumu prisunktos akimirkos – jokio naivumo, netikėtumų, paprastumo ar nuoširdaus rūpesčio nereikšmingais dalykais. O gaila – juk kasdieninėse smulkmenose, kaip žinia, Tikrovės prasmė kartais ima ir pasislepia.

Paveikslėliai iš weheartit.com

Dovanėlės Mamai

   Kaip jau spėjome pastebėti, už lango vis dažniau šmėkštelna pavasario ženklai - sniegą pakeitė lietus, pūgas - vėjas, o niūrią pilkumą - drovūs saulės spinduliai. Išvien su pavasariu artėja ir labai graži šventė - Motinos diena. Nežinau, ar daug kas ją švenčia, bet net neabejoju, jog visos mamos laukia bent menkutės staigmenėlės iš savo vaikų. Na, o jei tavo galvoje - vien būsimos sesijos rūpesčiai ar šiaip laibi pavasario vėjeliai, tuomet keletas kūrybiškų  dovanų idėjų būtų visai neprošal! Svarbu žinoti, kokia yra tavo mama ir pagal tai nesunkiai iššsirinksi tinkamą dovanos variantą :)

1. Saldumynų mėgėja

Jei namų spintelėse nuolatos gali surasti šokoladinių saldainių, o šaldytuve - kreminių pyragaičių, tikėtina, jog saldi dovana mamą kaip mat nudžiugintų! Tam tereikia keletos premonių:

• stiklainiuko ar kokio nors kitokio užsukamo indo
• spalvoto popieriaus
• patvarių klijų
• juodo flomasterio/markerio
• atspausdintos mamos nuotraukos
• saldainių (rankų darbo, žinoma, būtų apskritai fantastika)
• ritinėlio kruopštumo

Taigi, surinkus visus reikmenis tereikia iškarpyti dailias aplikacijas (saulutes, gėlytes ar šiaip ką nors gražaus), jomis išpuošti stiklainį, ant dangtelio priklijuoti besišypsančios mamos nuotrauką ir parašyti linkėjimą. A, taip, saldainius į vidų taip pat būtų pravartu sudėti. Tikrai nesudėtinga, o svarbiausia - valgoma ir saldu!

2. Knygų deivė

Kur ne kur pasitaiko mamų, mėgstančių pasinerti į grožinę literatūrą ir ten praleisti dalį savojo laisvalaikio. Jei ir tavo mama tokia, nustebink ją dailiu skirtuku! Čia jau gali duoti valią savo fantazijai - ruošti drobinius, megztus, nertus, aksominius, popierinius skirtukus, padailintus dekupažo aplikacijomis, siuviniais, karoliukais, citatomis ir dar balažin kuo. Svarbiausia, kad juose būtų šlakelis meilės ir rūpesčio - tuomet ir knygos greičiau skaitosi :)

3. Užmirštuolė

Jei turi nuolat skubančią mamą, kurios gausu ir šen ir ten, nustebink ją dailia užrašų knygute. Tau tereikės priemonių knygelei aplenkti ir papuošti - tai gali būti įvairių raštų popierius, nuotraukos, plunksnos ar kitokios aplikacijos. Na, o jei nori galutinai mamą sugraudinti, knygelės vidų papuošk nuoširdžiu linkėjimu ar citata.

4. Akimirkų puoselėtoja

Jei namuose gausu nuotraukų albumų, sienos nukabinėtos prisiminimais keliančiomis fotografijomis, o spintų stalčiai prikimšti sentimentalių smulkmenų, tuomet vertėtų uždėti vyšnią ant saldaus torto viršūnės ir nustebinti mamą netikėta nuotraukų kompozicija. Tam reikės:

• visų šeimos narių
• a4 formato popieriaus lapų
• fotoaparato
• rėmelių

Taigi, surinkus visus šeimos narius, reikia sugalvoti, kokią žinią ar linkėjimą mamai norite perduoti. Galbūt tai bus jos vardas, galbūt - linkėjimų rinkinys iš įvairių reikšmingų žodžių. Surašę ant popieriaus lapų raides arba žodžius, po vieną nusifotografuokite, gautas nuotraukas išryškinkite ir sudėkite į rėmelį arba rėmelius. Taip namų sienas papuoš bene asmeniškiausias koks tik gali būti paveikslas.

5. Barbė devyndarbė

Paskutinioji dovanų idėja pradžiugintų turbūt kiekvieną mamą. Kodėl? Visos jos nori atrodyti patrauklios, jaustis pailsėjusios ir skirti malonių akimirkų sau po sunkių dienos darbų. Prie šio noro gali prisidėti ir tu, padovanodama(s) mamai smagų vonios rinkinuką, sudarytą iš spalvingų jūros druskų, pliaušinių ir šampūnų. Vienintelė dalis, reikalaujanti rankų darbo - indelius iš vidaus papuošti raidėmis, iš kurių susitėtų žodis "mamai" arba "mamos". Tuomet niekas vonioje nebeturės pretenzijų į šį spalvingą rinkinį, kurio dėka mama vėl atgaus jėgas ir gerą nuotaiką.

   Taigi, pabaigai tenoriu palinkėti visiems kantrybės ir išradingumo - gal rezultatai ir nebus tokie tobuli, kaip fotošopu padailintose nuotraukose, tačiau jie neabejotinai atliks savo misiją - pradžiuginti mamą. Na, o jei netingėsite - pasidalinkite savo dovanėlių kūrimo įspūdžiais, būtų smagu išgirsti kaip Jums sekėsi. Sėkmės! ;)

Paveikslėliai iš weheartit.com

Three lessons from the trolley, fridge and the French candies

   As Coelho has written, “In order to find the treasure, you will have to follow the omens”. Signs, omens, lessons – whatever you call them, they still work the same way. Every day we are exposed to a variety of situations, which pretty often (but not always) have hidden sense. Sometimes they bring you an idea you were looking for, sometimes they make you feel ecstatic, sometimes they bring you together with the people who can change your life (at least for a little bit). These omens, or lessons, can be found in the simplest moments such as in the market while buying a box of cheap milk or in the concert, standing in the long line. You may ask, so what? What could possibly be found there? Check this out - an experience talks herself.

     The uncatchable trolley

     Every day I am forced to accept the same challenge – catch a trolley when it’s not too late. If I am not quick enough, I have to wait and “enjoy” a sea of fish, which is rolling inside. Nice, isn’t it? But let’s get back to the main point. Yesterday I was about to move to the opposite direction, so my eyes were looking for the other trolley. Suddenly, my old uncatchable trolley emerged! I almost fall in it when a thought appeared – this is not what I was looking for! Standing outside, I thought – isn’t that an important life-joke? When we are pressed to the notion like “catch every possibility that you can”, we forget what our real goals are. Used to the same actions and problems, we stick to the same behavior patterns without questioning are they useful at all. Do I really need this opportunity which was so desirable yesterday? Good point to think about.

     My beloved fridge

     Year ago me and my friend started to live in the dormitory. As we accidentally found, our room was not only renovated, with new set of furniture, but also with… a fridge! For those who didn’t get it, I would make it simpler – fridge in the room means comfort and less expenses. We were so excited – new room with a fridge which is functioning – feels like Christmas! Our Christmas time lasted for almost a year when suddenly, yesterday afternoon, the Owner of The Fridge appeared. With no talks it became clear – Christmas is over. We have one day to undress our Christmas tree. Today, while eating a yogurt, I remembered one wonderful proverb – “easy come, easy go”. Almost nothing that is worth having comes from the heaven straight to your hands. If you are lucky today – enjoy it for a while. On the other hand, if you desire something long lasting, work for it. Simple truth, isn’t it? 

         French candies

     When I was 11 years-old, I traveled through France and Germany with my aunt. In Disneyland I bought multicolored and somehow magic candies and then decided – when the special day comes, these candies will be honorably opened and will please all my relatives. I was waiting and waiting for something striking, but life just went on as it did before.

     Many years ago, on a sunny weekend I decided to clean my room, starting from drawers. I was putting tones of forgotten things aside, when somewhere in the corner I found a nice colorful box. Inside was nothing more but a mash of chocolate and bright paper. It was all that left from my precious candies. On that day I learned one of the most important lessons – I have to enjoy my life NOW, to be fully here, in this moment. Who knows, what tomorrow might bring? It’s important to realize that before you find your beloved candies smashed into unrecognizable lump.

After all, you might ask do I think that these lessons changed anything in my further life. There is no time machine, so I have no chance to prove it. All I know is that all these tiny lessons have purposes and implications that are hidden until I open it. Do you open yours?...

Pictures from weheartit.com 

Itališko gyvenimo skonis

Sakoma, jog nusigavus į svečias šalis šiukštu neverta apsiriboti vien monumentų ar muziejų lankymu - kur kas didesnį antspaudą atmintyje palieka pačios kultūros, dvelkiančios kasdienybėje, pažinimas. Juk kur daugiau, jei ne žmonių veiduose, jų kalboje, elgsenoje ir, be abejonės, tradiciniuose patiekaluose slypi dabartinė kultūros dvasia?... Pati darkart tuo įsitikinau, ištrūkusi į Romą iš mūsų žiemos numylėtos žemelės. Sunku nusakyti kokiu grožiu užburia pietietiškas pasaulis, o dar sunkiau žodžiais nupasakoti tai, kas akimis nematoma, o pajuntama širdimi. Italija iš tiesų yra stebuklingas kraštas jau vien dėl to, jog tūlam lietuviui leidžia pačiam patirti, ką reiškia gyventi kitaip - nerūpestingai, aistringai ir nenuobodžiai. Tad ko be suvenyrų, vynų, religinių atvirukų ir kitų atributų galima atsivežti iš šio nuostabaus krašto?... Kuo Italija noriai dalinasi su kiekvienu ją aplankiusiu žmogumi?

Meile maistui (ir vynui, žinoma)

Maistas – vienas iš daugelio mūsų gyvenimo elementų, konstruojančių mūsų savijautą, nuotaiką ir kasdienybę. Atrodo, puikiai žinome, jog be maisto gyventi negalime, tačiau mūsų veiksmai neretai tam prieštarauja – skubėdami valgome tai, kas papuola, dieviname pusfabrikačius, o kartais apskritai atsisakome pietų ar vakarienės nes, matote, turime labai daug darbo. Ir tai tiesa, juk esame baisiai užimti savo karjera, namų ruoša ar dar balažin kuo, tik ne savo savijauta. Orientuodamiesi į išorę, į tai, kokį įspūdį darome apie save aplinkiniams arba  stengdamiesi sukurti užimto žmogaus įvaizdį, nustumiame maistą į antrą planą, pamiršdami, jog būtent jis, atidžiau pažvelgus, yra pirminė mūsų varomoji jėga. Italai savo ruožtu nepagaili laiko ir su malonumu gamina savo makaronus, bruchetas, sodeliuose arba terasose augina prieskonius bei citrinmedžius. Atrodo, vakarienės gamyba jiems – anoks vargas, greičiau malonumas užsiimti prasminga veikla, pabūti su šeima ir artimaisiais bei pasimėgauti įvairiais gardumynais. Vynas, kas be ko, rodosi esąs visai ne alkoholinis gėrimas, o greičiau skoningas vakarienės prieskonis – įpindamas subtilios romantikos ir atsipalaidavimo, jis suteikia vakarui nepaprastų atspalvių. Apskritai, nesunku pajusti, jog maistas Italijoje – tai dalis kultūros ir kasdieninio džiaugsmo, ne tik suteikiančio jėgų darbams, bet ir įprasminančio paprastas akimirkas. Šį jausmą nesunku „pasigauti“ ramiai vaikštinėjant senamiesčio gatvelėmis, tačiau kur kas sunkiau įpinti jį į savo kasdienybę ir išmokti pažvelgti į maistą ir jo reikšmę kitomis akimis.

Akimirkos malonumu

 „Dolce far niente“ – nuostabus itališkas posakis, reiškiantis „malonumą, nieko neveikiant“. Ko jau ko, bet gebėjimo mėgautis dabartimi iš italų tikrai vertėtų pasimokyti. Atrodo, jų gyvenimas susideda tik iš dabarties momento – praeities rūpesčių ir nerimo dėl rytojaus jame nematyti. Sėdėdami parke ant žolės, vairuodami mašiną, vedžiodami šunį, su draugais ragaudami vyną mažučiuose restoranėliuose italai, rodosi, būna pilnai pasinėrę į esamą akimirką. Jų akyse šokčioja džiaugsmo žiburėliai, jų šypsenos spontaniškos ir žavios, o galvoje, rodosi, šmėkščioja lengvos ir  nerūpestingos mintys. Tokia gyvensena, žinoma, labai neįprasta mūsų kultūrai ir vargu ar galima tikėtis jos perėmimo, tačiau pasimokyti šitaip atsipalaidavus leisti jei ne darbo dieną, tai bent savaitgalį – iš tiesų verta. Juk ne veltui sakoma, kad žmogus, mokantis išgyventi kiekvieną jam skirtą akimirką, pratęsia savo gyvenimą iki begalybės.

Aistra

Dar viena dovana, kuria dosniai su atvykėliais dalinasi Italija yra aistra. Nevertėtų jos suprasti vien kaip fizinės traukos tarp žmonių – nors dėl to taip pat ginčytis negalima, mat visos Romos gatvės vakarais yra sėte nusėtos įvairiausio amžiaus įsimylėjėlių. Vis tik aistra italų gyvenime yra stebuklingai įsipynusi į kasdienybę – ja nuspalvintas bendravimas, jos gausu įvairiuose sprendimuose ir situacijose, ja pagardintas ir pats požiūris į gyvenimą. Atrodo, jog gyvenimas yra gyvenamas ne iš inercijos, ne taip, kaip jau yra lemta, bet su didžiule vidine varomaja jėga. Žmonės čia nėra baikštūs, drovūs ir nedrįstantys išsakyti savo nuomonės – jiems nėra sunku draugui garsiai pasakyti „ne“, sušukti nepažįstamam žmogui kaip šauniai jis atrodo, o sumanius - įgyvendinti beprotišką savaitgalio planą. Pasirodo, tai nėra neįtikėtinai sudėtinga – užtenka valiūkiškos ugnelės ir pasitikėjimo tiek savimi, tiek aplinkiniais.

      Nenuostabu, jog tokia šalis kaip Italija apstulbina savo pietietiška kultūra, gardžiu maistu ir šiltais žmonėmis. Kur kas nuostabiau yra suprasti, jog apskritai šitoks neįtemptas ir spalvingas gyvenimo būdas nėra pasaka. Pasirodo, tikrai įmanoma leisti laiką neskubant, atsipalaidavus ir mėgaujantis kiekviena akimirka. Gal tai ir ne paslaptingoji „nirvana“, tačiau jei ir mes, šiauriečiai, pabandytume šitaip leisti bent dalį savo laisvo laiko, tikėtina, jog pajustume, jog geros savijautos priežastimi gali būti ne vien sunkiai siektas paaukštinimas darbe, aplinkinių komplimentai, naujas išmanusis telefonas arba prabangios miestietiškos pramogos. Juk kaip sakoma, svarbu atrasti stebuklą paprastuose dalykuose – kas žino, galbūt tai ir yra tikrasis laimės receptas?

Paveikslėliai iš weheartit.com

Žodžiai

   Kartais susimąstau kiek žodžių išsprūsta pro mūsų lūpas kiekvieną dieną - kiek iš jų turi prasmę, kiek iš jų priverčia nusišypsoti, o kiek slegia ir skaudina? Juk neveltui sakoma, kad žodžiai turi ypatingą galią - žvirbliais skraidydami jie tuo pačiu sugeba apversti pasaulį aukštyn kojom, įplieksdami revoliucijas ar tiesiog keisdami paprastą žmogišką kasdienybę. Vis tik tokia yra garsiai ištartų žodžių galia, o kiek stebuklų padaro mūsų galvose šokčiojantys žodžiai? Kas, jei ne jie nurodo mums koks yra pasaulis, sukrisdami į nekaltas frazes, kaip antai "aš nesugebėsiu", "gyvenime reikia dirbti, nėra laiko beprasmiam laisvalaikiui", "tai nepriimtina", "jie man linki pikto" ir tt..? Apsistatydami savo numylėtais žodžiais nejučiomis sukuriame pasaulį, kurį, neva, puikiai pažįstame - įkuriame namus, kuriuose patys gyvename. Tad, ar kada susimąstei, ar tavieji namai šviesūs, ar aptemdyti rūpesčių? Juk namus kuri Tu :)

Paveikslėliai iš pinterest.com

Ne piniguose laimė?

   Vartotojiškumui įgijus neregėtą pagreitį, o vardiniams daiktams - kone religinę reikšmę, keičiasi ir visuomenei aktualūs klausimai. Dabar jau svarbu tampa klausimai, kaip įgyti kuo daugiau finansų, kaip sėkmingiau investuoti arba kaip valdyti įgytus finansinius išteklius? Vis tik turbūt iš senovės glūdumų (tokios senovės, kur pinigų dar būta, matyt) atkeliavęs posakis "ne piniguose laimė" šiandien prisimenamas lyg per kokią miglą, kaip koks nevykęs nepritekliuje gyvenančių vargšų veblenimas. Ir tikrai, tenka pripažinti, jog pinigai yra įgiję nepaprastą galią - jie suteikia galimybių gyventi norimą gyvenimą, rinktis patrauklias laisvalaikio praleidimo formos, įgyti reikalingus (arba ne) daiktus, pagaliau - formuoti tam tikrą socialinį įvaizdį. Kaip kažkas yra pasakęs, pinigai savaime nėra nei blogis nei gėris - skirtumas kas su jais yra daroma. Vis tik tai bet koks kraštutinumas - tiek nepriteklius, tiek perteklius - turi savitas problemas, o kokia yra didžiosios daugumos - vidutines pajamas turinčių žmonių situacija? Juk dauguma įnirtingai siekia visaip kaip "-esnio" gyvenimo, kuriame finansams suteiktas kone pagrindinis vaidmuo. Būtent jiems siūlau permesti akimis naujutėlią žinią, kuria pasidalino BBC.

   Turbūt visi svajojame laimėti milijoną (arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją) kokioje nors loterijoje. Įsivaizduojame save laimingus, nusipirkusius seniai trokštamus namus ar automobilius, aptekusius visokiomis kitokiomis gerybėmis. Tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, ar žmonės, laimėję didžiulius aukso puodus tampa laimingesniais. Deja vaje - pasirodo ne. Tiesą sakant, jie netgi mažiau džiaugiasi kasdieninėmis smulkmenomis, anksčiau juos džiuginusiomis. Klausiate, kaip tai apskritai įmanoma? Manoma, jog daugiau materialinių gėrybių įgiję žmonės natūraliai ima lygintis su panašios finansinės būklės (ne)pažįstamais, o materialinei gerovei, kaip žinia, ribų nėra. Galiausiai milijonierius, įgijęs norimus daiktus, būna toks pats laimingas, kaip ir buvo anksčiau. 

   Įsivaizduok, kad atlikęs vieną užduotį esi apdovanojamas 60 taškų, už kitą - 100. Už 50-99 taškų gali nusipirkti vanilinių ledų, už 100 - pistacijų ledų. Abi užduotys nepaprastai lengvos, įveikiamos per keletą minučių. Kurią iš užduočių renkiesi tu?... Jei esi unikalus atvejis, rinksiesi pirmąją užduotį. Atliktame tyrime didžioji dauguma renkasi antrąją užduotį, nepriklausomai nuo to, jog tik 30% jų mėgsta pistacijų ledus. Kodėl? Žmonės, matyt yra linkę skubiai griebti tai, kas nesunkiai pasiekiama, nepriklausomai nuo tikrų savo norų. Matant galimybę pasiekti daugiau, tiesiog nepadoru jos atsisakyti, ar ne?... Tačiau pasiekimo dydis, kaip rodo tyrimas, su norais gali būti nesusijęs. Tad kitą kartą lygindamasis darbus pagal potencialų atlyginimą, rinkdamasis vyną pagal kainą arba kelionės pasiūlymą pagal akcijos dydį pagalvok, kiek pasirinktas variantas suteiks tau laimės, nekreipdamas dėmesio į skaičius. Pinigai ne visuomet "įperka" laimę - kartais mėgstame ne tokius jau ir brangius dalykus, tiesiog dėl vartotojiško įpročio graibste graibstome patrauklius pasiūlymus ir galiausiai tampame tiek pat laimingi, kokie buvome prieš tai.

Šaltiniai:

1. Stafford, T. (2013). Why money can't buy you happiness. BBC Future, prieiga per internetą: http://www.bbc.com/future/story/20130326-why-money-cant-buy-you-happiness/1
2. Brickman et all. (1987). Lottery winners and accident victims: is happiness relative? Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/690806 

Paveikslėliai iš  weheartit.com, ffffound.com

Kūrybiškumo paslaptys

   Neseniai skaičiau vieną delfi straipsnį apie tai, kaip šiuolaikiniai darbdaviai iš jaunimo tikisi nebe uolaus darbštumo ir skrupulingumo, o - visai nekeista - novatoriškumo ir kūrybiškų sprendimų. Labai juokinga pasidarė įsivaizdavus, kaip rimti šefai sėdi kėdėse ir tikisi, jog atėjęs nupiepęs studenčiokas švystels šūsnį patarimų, kaip pagerinti įmonės veiklą, o gal net patobulinti tos veiklos strategiją. Juokai juokais, tačiau iš mūsų, jaunimo, to tikrai yra tikimasi. Gaila, kad kartais pamirštamas tas davimo-gavimo principas, kuris, beje, yra nepaprastai svarbus kūrybiškumo ugdymo procese bei atsiskleidime. Taigi, susidūrus su iššūkiu būti visaip kaip nuostabiai netikėtai novatoriškais, siūlau stabtelti ir išsiaiškinti - ką reiškia būti kūrybiškam ir, žinoma, kaip tokiu tapti?... Ši paslaptis, tiesą sakant, yra neįtikėtinai paprasta - tereikia žinoti iš kokių elementų ji susideda. :)

1. Pirmiausia - žinios

Sakykime, kad į naują statybvietę atvedamas naujas darbuotojas - toks jaunas, nepatyręs, bet baisiai raumeningas ir, kaip visas kolektyvas pasakytų - "perspektyvus". Pastato jį prie gilios duobės ir sako - "Pastatyk čia dvylikaaukštį - tokį ervų, bet kad sąnaudos būtų ne per didelės, aišku, būtų gerai per keletą mėnesių susisukti, taip pat nepamiršk naujų mados tendecijų! Bet kas tau, jaunam, viskas gi įmanoma!" Po tokių žodžių jaunam statybininkui lieka dvi išeitys - arba nirti duobėn, primenančiai pragarą, arba vožtelt darbų vykdytojui ir lėkt kur akys mato. Aš rinkčiausi antrą variantą.

Juokai juokais, bet situacija neretai primena eilinę dieną darbovietėję - jaunas žmogus gali paprasčiausiai neturėti iš ko pastatyti dangoraižio. Resursai, šiuo atveju, yra ne vien įranga ar technologijos, bet ir žinios, įgūdžiai ir turima informacija. Norint kažką sukurti būtina turėti gausybę sudedamosios medžiagos - taip, ne vieną kitą informacijos lopinėlį, o visą begalybę. Kūrybiškumas - tai gebėjimus kurti naujus, naudingus ir vertingus produktus. Norint tokius produktus sukurti, tam visų pirma reikalinga žaliava - įvairiapusė, originali, netikėta. Kaip visos pavienės mintys ir žinių klodai yra apjungiami - čia jau kitas klausimas. Svarbiausia tai, jog pradinis kūrybiškumo elementas - ne kas kita kaip žinios, įgūdžiai, idėjos, prisiminimai ir visoks koks kitoks mūsų smegenų turinys, įgalinantis vėliau iš šio chaoso nulipdyti kažką dailaus. Štai dėl ko įvairiapusiškumas, smalsumas, veiklumas ir domėjimasis pačiais netikėčiausiais ir nesuderinamiausiais dalykais yra tokie svarbūs - jie pripildo mūsų galvas nuostabiai nederančiu turiniu.

2. Šėlstantis smalsumas

Turbūt esate girdėję apie smegenų šturmo/minčių lietaus technikas įvairiems kūrybiniams sprendimams generuoti, tačiau koks jo veikimo principas?... Jis aiškinamas visai paprastai - žmogaus galvoje informacijos vienetai apjungti tarpusavio ryšiais, vieni tampriau, kiti silpniau. Suaktyvinus tam tikrą sąvoką, mintyse labai sparčiai iškyla ir kiti vaizdiniai, kaip antai pagalvojus apie "stalą", dažnai prisimenama ir "kėdė". Tuo tarpu toliau nuo suaktyvinto vaizdinio esantys objektai lieka nepaliesti - juos pažadinti leidžia būtent smegenų šturmas ir kiti panašūs žaidimai. Kvailiojant, ieškant pačių netikėčiausių asociacijų, iš tiesų iškyla ir patys novatoriškiausi sprendimai. Tai atsiskleidžia ir gyvenimiškoje patirtyje - smalsiai besidomint skirtingais dalykais, stengiantis tuos pačius veiksmus įgyvendinti naujai, pagaliau - paįvairinant kasdienybės užduotis - galutiniai rezultatai neretai nustebina savo kitoniškumu. Tad, norint sukurti ką nors naujo, verta žaisti idėjomis, mintimis, planais, ir kuo netikėčiau juos derinti - tikėtina, jog patrauklūs sprendimai bus pasislėpę už nuvalkiotų kasdieninių veiksmų.

3. Pauzė ir - voila!

Išnirus iš smagaus ir valiūkiško kūrybinio proceso, neretai patiriamas jausmas, jog vis tik nieko naujo nebuvo sukurta. Galbūt idėjos nebuvo tokios naujos, o gal sprendimai nepatrauklūs. Vis tik naudinga pasitikėti lengvabūdišku posakiu: "sleep on it" (~pamiegok ir tada nuspręsk). Kam to reikia? Yra nuomonių, jog kūrybiškos idėjos ne visuomet ateina tuomet, kai to labiausiai tikimasi, t.y. intensyviai prie jų dirbant - kartais tereikia nuo jų atitolti ir palikti ramybėje, visai kaip išartai dirvai leisti auginti želmenis. Neretai sprendimai aplanko kiek vėliau - sapnų pavidalu (visi girdėjom apie Mendelejevo lenteles ar atomo struktūras - ir tokie dalykai susapnuojami), netikėtų minčių pliūpsniais (maždaug kaip filmuose žmonės supranta savo gyvenimo prasmę), aplinkoje pastebėtomis analogijomis ar panašumais. Kartais tenka laukti ilgai ilgai, o kartais sprendimas kyla savaime. Svarbiausia - leisti jam subręsti ir pasirodyti tuomet, kada pats nori, nespaudžiant su deadline'ų lentelėmis ir panašiom nesąmonėm. Juk kūrybiškas procesas - ne visuomet paprastas, visuomet netobulas ir nepaprastai smagus!

Šaltinis:

1. The Cambridge handbook of creativity / edited by James C. Kaufman, Robert J. Sternberg. Cambridge University Press, 2010.

Paveikslėliai iš pinterest.com

Spalvingi pavasario vakarai

   Turbūt dauguma mūsų po žiemos, trukusios kone pusę mūsų gyvenimo, priprato vakarais tenkintis piratiniais filmais, parduotuvių salėmis arba tais pačiais barais, sutraukiančiais masę tokių pat nuobodžiaujančių personų. Gera žinia ta, kad pavasaris vieną dieną tikrai ateis ir, pasidabinęs aukštesne temperatūra ir šiokiais tokiais saulės pliūpsniais, leis apversti savąją kasdienybę į smagiąją pusę. Nekantraujantiems švęsti pavasarį - keletas smagių idėjų, kaip nuskaidrinti šiltus pavasario vakarus :)

1. Kino seansai lauke

Pats didžiausias pavasario džiaugsmas - tai galimybė net saulei nusileidus būti lauke, nenušalant galūnių. Kūrybiški žmonės šį pokytį skubiai išnaudoja naujų filmų peržiūroms. Pripažink - gryname ore, įsisukus į minkštą pledą arba užsiropštus ant mašinos kapoto, filmas stebuklingai tampa įdomesniu, gyvesniu ir tikresniu. O jeigu vakarą pagardinsi šilta arbata, keptais ir sausainiais ir jaukiomis švieselėms, bus kaip Kalėdos, tik pavasarį :) Viskas ko reikia - laisvos lygios sienos, šiek tiek aparatūros, nematyto filmo ir draugų kompanijos. Bus smagu! ;)

2. Šokiai pokiai

Pabudus iš žiemos miego, turbūt ne vienam norisi pajudėti, pasportuoti ar tiesiog išjungus savo naują geriausią draugą - kompiuterį, išeiti "į žmones" ir aktyviai pavakaroti. Tokiu atveju, griebk šokių partnerį (nesvarbu patirtis, svarbiausia - noras), ir skubėk išbandyti įvairiausių šokių pamokas. Atšilus orams, jos pamažu persikelia į gatves, kur jauni mokytojai dalinasi savo patirtimis, o aktyvus jaunimas, kaip sakoma "kaip moka, taip šoka". Pati vakar nežinomu būdu atsiradau lindyhop'o šokių vakarėlyje - smagu be galo, atmosfera tokia draugiška ir dvelkianti laisve, kad pasimiršta visi kasdieniniai rūpesčiai ir bėdelės. Kita draugė pasakojo, jog mėgsta pasivaidenti liaudiškų šokių pamokose, vykstančiose ant Tauro kalno - sakė rekomenduotų visiems, norintiems pravėdinti galvą ir smagiai pavakaroti. Tad, ko dar lauki? :)

Daugiau info rasi čia:

http://www.facebook.com/Lindyhop.lt

http://www.facebook.com/pages/Tradicini%C5%B3-%C5%A0oki%C5%B3-klubas/158138487541039

3. Iš miesto - į miestelį

Pavasaris taip pat džiugina tuo, jog prabunda ne tik gamta, bet ir mažyčiai kurortiniai miesteliai. Vienur atitirpsta ežerai, kitus - upės, o dar kitur žaliuojanti žolė kviečia pasivaikščioti po išmindytus takus. Kada paskutinįkart, turėdamas laisvą vakarą, pasisėdėjimą su draugais mieste pakeitei į pasivaikščiojimą mažyčių miestelių gatvelėmis?... Kada paskutinįkart buvai Kernavėje, Rumšiškėse, Nidoje, Trakuose, atsinaujinusiuose Birštone bei Druskininkuose?... Kada dalyvavai įvairiausiose mugėse, miesto šventėse ar kituose miestelių renginiuose? Ten įvairiausių įspūdžių taip pat galima prisirinkti, o svarbiausia - gali pamatyti, kad Lietuvoje tikrai yra ką veikti :)

Daugiau info:

http://www.tourism.lt/kur/ 

Paveikslėliai iš weheartit.com

5 klaidos, renkantis studijas

   Jaunimas, šiais laikais turintis šitokią gausą įvairių galimybių, patenka į dviprasmišką situaciją - viena vertus, vos per keletą minučių bet kokiu klausimu jie gali surinkti enciklopedijos dydžio informacijos klodus, kita vertus - niekas nežino, kokia informacijos dalimi iš tikrųjų galima pasitikėti. Ta pati problema iškyla moksleiviams, sukantiems galvą, kokią studijų programą pasirinkti bei patiems studentams, nepatenkintiems savo pasirinkimu. Tad, kokias pagrindines klaidas darome mes, desperatiškai bandydami užsitikrinti ateitį savo pasirinktomis studijomis?

1. Renkuosi tai, kas, pasak kaimynų, yra perspektyvu.
Pati pati pati didžiausia klaida - ieškoti patarimų išorėje, o ne viduje. Baisu, kai jauni, perspektyvūs ir energingi žmonės aklai ir nekritiškai perima jiem primestą nuomonę tų žmonių, kurie neretai būna atitolę nuo realybės. Dėdės nuomone, turėtum rinktis mediciną, iš kažkur išdygęs pažįstamas įkalbinės atsiduoti biochemijos studijoms, o, pasak močiutės, turi rinktis bet ką, kad tik galėtum dirbti valstybinėje institucijoje. Vat ir suderink viską, kad nori. Klausimas yra - kur šioje vietoje buvo Tavo nuomonė ir interesai? Tokiu momentu vertėtų atsiriboti ir ramiai paklausti savęs - kuo aš mėgstu užsiimti? Atmetus dalį laisvalaikio veiklų, vargiai susiejamų su profesija (pvz ilgą miegą savaitgalio rytais), ims ryškėti užsiėmimai, kuriuos renkiesi niekeno neprašomas. Galbūt mėgsti organizuoti renginius, gal dievini krapštinėtis prie preciziškų ranko darbo dovanėlių, galbūt dainuoji, groji, sportuoji, o gal mėgsti skaityti knygas, spręsti sudėtingus galvosūkius arba kurti idiliškus verslo planus? Bet kuriuo atveju, tik užčiuopęs veiklos sritį, kuri tave traukia, imk domėtis savo įgūdžių realizavimo galimybėmis. Studijos turi tau padėti "išgryninti" savo interesus, o ne sukaustyti ir apriboti. Taigi, patarimas būtų toks - atrask savo stipriąsias puses ir tuomet ieškok, kur gali jas panaudoti.
P.S. Jei netiki, kad verta, pridėsiu - mėgstamą darbą dirbantys žmonės uždirba daugiau.
http://positivesharing.com/2007/06/for-love-or-money-how-should-you-choose-what-to-study/ 

2. Mieste trūksta specialistų - tapsiu vienu iš jų!
Ne vienas jaunuolis apie pasirenkamos specialybės svarbą sprendžia pagal tai, kokių profesijų atstovus mato aplinkui. Jei ant miestelio skelbimų lentos nuolat dygsta pasiūlymai dirbti greta esančioje parduotuvėje ar siuvykloje, galima imti ir apsigauti - pulti mokytis to amato, kuris, rodos, tuoj pat įtrauks tave į darbo rinką. Analogiški procesai vyksta ir didmiesčiuose - būna, išdygsta keletas tarptautinių įmonių, ir jaunuoliai vizijose jau piešia save ten dirbančiais finansų direktoriais, personalų vadovais ar administratoriais. Bėda ta, jog baigus mokslus situacija gali netikėtai pasikeisti - išdygsta naujos įmonės, paklausiomis tampa jau visai kitos specialybės, o ir reikalavimai kinta. Čia vėl pasireiškia ta pati problema - garantijų ieškojimas išorėje, o ne savyje. O tiesa tokia - lanksčiai laviruoti mūsų nepastoviame pasaulyje gali tik tie, kurie stengiasi tapti tam tikros srities specialistais, nepriklausomai nuo apylinkėje susidariusios darbo rinkos situacijos ar augančių įmonių. Kitaip teks būti pririštam prie vienos ir tos pačios darbovietės, kurios, deja, taip pat gali nebelikti. Nepatrauklu, ar ne? Tad, mesk siaurą viziją lauk ir atsimerk - pasaulyje yra daug daugiau spalvų, nei tavajam mieste :)

3. Pasitikėsiu tuo, ką radau internete.
Ne paslaptis, jog norėdami susirinkti kokią nors informaciją, pirmiausia kreipiamės į internetą. Čia atsakymų daug, tinklalapiai tokie gražūs, kad net akys raibsta, o ir surašyta viskas dažniausiai konkrečiai ir aiškiai. Nežinai, ką studijuoti? Et, nebėda - keli raktiniai žodeliai ir prieš tavo akis - dešimtys galimybių. Teko sutikti vieną tokį atvejį, kai žmogus  atsispausdino būsimą studijų programą ir visus aplinkinius bandė apšviesti, kokių sričių specialistu po kiek metų jis bus. Viskas juk aišku - taip ant lapo parašyta. O realybė, deja, kitokia. Studentai turbūt galėtų man paantrinti, kad studijuojami dalykai nuo jų aprašymų gali skirtis kaip diena ir naktis. Taip, dažniausiai pagrindinės temos išlieka, tačiau internetas tau nepadovanos informacijos apie tai, ar dalykai bus įdomūs, ar bus praktinių užsiėmimų, ar galėsite susipažinti su naujausia informacija ar tik skaitysite sovietinius vadovėlius, ar dėstytojai bus suinteresuoti dėstoma medžiaga ar tiesiog stums laiką, ar akademinė aplinka bus maloni ar konkurencinga, griežta, ribota. Visą šią informaciją galima susirinkti tik iš gyvų būtybių ir jokiu būdu ne iš popierinių aprašų. Tad vietoj to, kad rinkdamasis programą kompiuterio ekrane dėliotum pliusus ir minusus, geriau jį išjunk ir eik pabendrauti su studentais - bus didesnė nauda.

4. Tikiuosi, padarysiu įspūdį draugams.
Visi jaučiamės esą ypatingi ir nepakartojami, ir dažniausiai pamirštame, kad taip nėra - esam žmonės kaip žmonės, paprasčiausiai skiriamės tarpusavyje ir tiek. Vis tik studijos, rodosi, tampa tam tikru atributu, išskiriančių mus iš pilkos masės (nes mes tai tikrai ne pilki). Specialybės ima priminti vardines rankines ar naujausius automobilių modelius, kurios, kaip ir bet kuri kita prekė, yra įvaizdžio dalis. Žinoma, šis "pirkinys" yra pagardinamas pasirinktos mokymosi įstaigos vardu, specialybe, o ne retai - ir studijų kaina. Taip besistengiant kurti tą dažnai ne visiem įdomų įvaizdį, pamirštama, kokia iš esmės yra studijų paskirtis. O juk ji tokia elementari - ugdyti, lavinti ir paruošti žmogų tolimesnei kelionei jo profesiniame gyvenime. Kas ją pamiršta, dažniausiai įkliūna į spąstus, kuriuose kaip kokia marionetė šoka pagal kitų dūdelę ir tikina save, jog šitas šokis - savanoriškas.

5. Visi geriausi draugai stosime ten pat.
Neretai draugai, žavėdamiesi vieni kitais ir trokšdami išlikti grupe, renkasi tas pačias studijas. Atrodo, taip smagiau - mokotės kartu, linksminatės kartu, ir net egzaminams ruošiatės kartu. Viskas atrodo tikrai neblogai, kol paklausiama - o kokia viso to prasmė?... Išsaugoti santykius? Supanašėti? Susilaukti paramos ir palaikymo? Juk jei esate draugai, studijų metai jus tik dar labiau suartins, nepriklausomai nuo to, ar mokysitės kartu. Be to, kam desperatiškai siekti panašumo - minios ir taip vienodai nuspalvintos. Galiausiai, palaikymas ir parama nėra ranka pasiekiami ir sulaukiami tik iš žmonių, esančių šalia. Juk ir už Atlanto gyvenantis brangus žmogus gali patarti kurkas geriau, nei suolo draugas. Apskritai, prisirišti prie draugų yra labai lengva, tam net nereikia dėti pastangų. Tačiau juk gimstame tai po vieną, o ne su visa draugų kompanija, tad ir per gyvenimą turime eiti klausydamiesi tik savo pačių širdies balso.

Sėkmės!

Šaltiniai:

1.   Daily Mail Reporter. (2013). How college students think they are more special than EVER: Study reveals rocketing sense of entitlement on U.S. campuses. Daily Mail. Prieiga per internetą: http://www.dailymail.co.uk/news/article-2257715/Study-shows-college-students-think-theyre-special--read-write-barely-study.html

2. Kjerulf, A. (2007). For love or money? How to choose what to study. Prieiga per internetą: http://positivesharing.com/2007/06/for-love-or-money-how-should-you-choose-what-to-study/

3. Tuttle, B. (2012). 9 Reasons Why You Shouldn’t Trust Online Reviews. Time. Prieiga per internetą: http://business.time.com/2012/02/03/9-reasons-why-you-shouldnt-trust-online-reviews/

Paveikslėliai iš weheartit.com, ffffound.com