Deja deja - gyvename taip surėdytam pasauly, kad esame masiškai skatinami svajoti, bet svajonėmis viskas ir užsibaigia. Na, paerzini save tikroviškomis vizijomis apie kelionę į šiltus kraštus su gera draugų kompanija ar fantazijomis apie beprotiškai fantastišką karjerą - ir kas tada? Be jokio sąžinės graužaties prieš save ir savo rankose spurdančią ateitį, tu tiesiog nueini miegoti ar užsiimi dar balažin kokia rutinos numylėta veikla. O paskui stebimės - ko taip nuobodu ir pilka gyventi?...
Tuo tarpu aplinkui kur ne kur šmėkšeli žmonės, mokantys ne tik saldžiai pasvajoti, bet ir tas svajones perkelti iš savo minčių pasaulio į realybę. Juos nesunku atskirti - jie veiklūs, energingi, smalsūs, gerai nusiteikę ir šiaip faini. Realiai, nėra kažin kokie androidai, žmonės kaip žmonės. Tai kuo gi jie ypatingi, kad sugeba išspausti iš savo paprasto gyvenimo nepaprastų akimirkų? Kokiais stebuklingais būdais svajonės, pasivaidenančios ant gimtadienio tortų žvakučių liepsnų ar atsispindinčios krentančiose žvaigždėse, ima ir vieną dieną pasirodo visu gražumu - tokios gyvos ir tikros?
1. Laisvė beprotiškoms svajonėms
Dabar prašau įsivaizduoti, kada paskutinįkart leidote sau svajoti apie bet ką, bet kaip, bet kur, bet kada. Sakote, nebuvo progos, darbai spaudžia, studijos be galo įtemptos, o tie meilės reikalai išvis miegoti neleidžia?... Meeelas. Žmogui, kaip žinia, tik vienam iš nedaugelio gyvūnų suteikta galimybė vizualizuoti dalykus, kurie neegzistuoja - kodėl gi tuo nepasinaudojus? Juk galime sau leisti keliauti, džiaugtis, užsiimti mylima veikla be jokios sąžinės graužaties ar kitų kliūčių. Ir niekas neuždraus viso to patirti, kad ir ne realybėje, bet savo slaptoje minčių karalijoje. Jei jau taip, kodėl gi tuo nepasimėgauti? Juo labiau žinant, jog svajonės - tai pirmasis žingsnis, judant į priekį. Tiesą sakant, tam taip pat reikia drąsos, bet ... tai, kas vertinga, niekada nebūna paprasta :)
2. Drąsa veikti
Kad ir kokia liūdna tai būtų žinia ideologiniams svajokliams, ties svajomis gyvenimas nesibaigia. Norint kažko daugiau, nei vien saldžių iliuzijų, reikia veikti. Štai neseniai plepėjau su drauge, kuri seniai svajojo pamatyti garsiausius dailininkų kūrinius ir įstabiausius paveikslus - jos kambarys dailiai išpuoštas tais nuostabiais a la coffee inn'o atvirukais, atvaizduojančiais visokį kokį meną. Ir va, iš to didelio noro panelė ne vieną mėnesį "šaudė" bilietus į Paryžių ir... voila! Skridę su Ryanair žino, ką reiškia keliauti už tokiąpat sumą kaip pasilinksminti savaitgalį sostinėje. Viskas ko reikėjo - didžiulio noro postūmio, jėgų ir optimizmo, padedančių rasti geriausius sprendimus svajonėms išsipildyti. Ir tokių pavyzdžių yra begalė - pradedant "Just One Way Ticket" blogg'o fantastiška persona, baigiant kaimynu, niekuo neprastesniu už bet kokį svajoklį. Gal ir abstrakti, bet tiesa yra tiesa - kuomet žmogų užvaldo svajonė ir jis drąsiai įsikimba į jos įsivaizduojamus sparnus, pamažu jie gali virsti realybe - o viskas juk prasideda nuo paprasčiausių minčių.
3. Akimirkos malonumas
Jei jums kada nors teko matyti tuos nedaugelį žmonių, užsiimančių tuo, kuo iš tiesų geidžia, turbūt atkreipėt dėmesį į vieną dalyką - kiekviena minutė jiems yra malonumas. Būdami čia ir dabar jie nemulkina savęs darbotvarkėmis ir milijonu reikalų, jie ne vien atlieka pareigą, bet ir iš tikrųjų Būna - susidomėję, įsiklausę, budrūs ir gyvi. Nieko neatidedantys rytojui, pasinerdami į fantastiškai paprastą dabartį, jie sugeba iš jos išspausti tai, apie ką rašoma visose cituojamiausiose knygose - nepaprastą amžinybę. Kažkoks išminčius yra pasakęs, jog "tas, kuris sugeba patirti kiekvieną jam duotą akimirką pratęsia savo gyvenimą iki begalybės". Nemanau, kad jis kalbėjo apie rutinišką darbą arba kitus pripirštus velnius. Akivaizdu, jog kiekviena akimirka, su joje slypinčios svajonės pėdsakais, yra dovana - vis nauja, ypatinga ir tuo pačiu vienintelė ir nepakartojama.
Paveikslėliai iš weheartit.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą