Vos išėjus į gatvę tampa aišku - palaiminti tie, kurie gali pirkti. Kiekviena prekė, kiekvienas įperkamas malonumas mums pateikiamas pačioje panosėje - rodos, jį užuodžiam, galime paliesti, ir matome taip ryškiai lyg savo paties nuosavybę. Viskas ko reikia - ištiesti ranką ir pasiimti, na, dar keletą popierinių banknotų paaukoti, ir štai - dar vienas daikčiukas nusėdo tavojoj kolekcijoj, įprasmindamas tave ir tavo identitetą. Sveikinimai!
Tiesą sakant, dar nesu sutikusi kolekcionieriaus, visiškai patenkintu tuo, ką turi. Juk aplink kaip grybai po lietaus dygsta vis naujesni kolekcijos variantai, ir, kas baisiausia, į kiekvieną jų kėsinasi minios nenaudėlių. Reikia paskubėti ir griebti, kol nevėlu. Deja, ta pavojinga aistra daiktams gana brangiai kainuoja - tiek finansine, tiek moraline prasme. Atrodo, neveltui žmonija išspirta iš rojaus. Ir vis tik naujosios materialumo religijos fone mes turime išsaugoti savasias vertybes ir nepaskęsti kankinančiame godume.
Ką noriu pasakyti? Tikrai ne tai, jog daiktai neša negandas ir vertėtų nustoti skaniai pusryčiauti, padoriai rengtis ar smagiai papramogauti. Mane liūdina tik vienas faktas - tas kažkoks visuotinis daiktų garbinimas, kuomet tam tikras ženklelis, specifinė forma arba išskirtinė spalva visai nesunkiai užgožia Žmogų, Jausmą, Akimirką. Juk ne tik Mažasis Princas, bet ir mes patys kartais pajuntame, jog patys gražiausi daiktai nematomi akimis, o juntami širdimi. Jei taip, kodėl neinvestavus ne į nekilnojamą turtą, o į neužmirštamas akimirkas? Kodėl vietoj didžiosios dalies laiko, dvelkiančio pinigų kvapu, nepasirinkus turiningų momentų - žavių, spontaniškų, neplanuotų? Pagaliau, kam savo ribotą gyvenimą dar labiau apriboti daiktais, kurių mums nereikia, o ne apdovanoti save akimirkomis, dėl kurių gyvenimas įgyja prasmę?... Kas žino - galbūt tai yra vienas paslėptų laimės receptų. :)
Paveikslėliai iš pinterest.com, weheartit.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą