Knygos, vertos dėmesio: Meilės menas

     Meilė - visą amžinybę gvildenama tema, daugumai, turbūt, jau baigia nusibosti. Ir aš maniau, jog nieko naujo sužinoti neįmanoma, tačiau Erich Fromm'o knyga "Meilės menas" privertė kiek pakeisti savo nuomonę. Subtiliai gilindamasis į meilės sampratą, autorius ironiškai priešpastato mūsų šiuolaikinės-vartotojiškos-visuomenės ydas ir kiek iškrypusias meilės išraiškas. Neapsiribodamas vien teoriniais pašvaiščiojimais, autorius atskleidžia ir praktinių patarimų virtinę, naudingą kiekvienam save ir kitus mylėti norinčiam žmogui.  Apskritai, skaityti smagu ir lengva - vos šimto puslapių knygelėje sutalpinta Meilė gardžiai skaitosi tiek troleibuse, tiek vakare prieš užmiegant. Be galo paprasta rašymo maniera ir sakiniuose užslėpta tiesa - ne veltui sakoma, jog grožis slypi paprastume. 

"Patrauklus" - paprastai reiškia gerųjų savybių komplektą, kuris yra populiarus ir turi paklausą asmenybių rinkoje. Kas būtent padaro asmenį patrauklų, priklauso nuo to meto mados - ir fizine, ir dvasine prasme.

Nejaugi iš tiesų verta mokytis tik tų dalykų, kuriais uždirbami pinigai ar prestižas, o meilė, naudinga "tik" sielai, šiandien atrodo visai nereikalinga prabanga, dėl kurios neverta eikvoti energijos?


Pasaulis yra vienas didelis objektas mūsų apetitui patenkinti, didelis obuolys, didelis butelis, didelė krūtis; mes esame žindukliai, visada laukiantys, kupini vilčių ir amžinai nusiviliantys.

Kas yra davimas? Labiausiai yra paplitęs klaidingas požiūris, kad duoti - tai kažko netekti, kažką prarasti, aukotis. Šitaip davimą suvokia asmuo, kurio charakteris neperžengia ėmimo, išnaudojimo ar kaupimo orientacijos. Vartotojiškas charakteris yra linkęs duoti tik mainais už gavimą; duoti be užmokesčio tolygu būti apgautam.

Aš žinau tik vieną pažinimo būdą, kuris yra gyvybingas ir prieinamas žmogui - tai ryšio išgyvenimas, o ne žinojimas, kurį mums gali duoti mintis.

Be Nakties žmogaus prigimtis nekuo nepraturtėtų ir nebūtų ką eikvoti Dieną.

Neretai galima pastebėti du žmones, "mylinčius" tik vienas kitą ir nieko daugiau. Jie jaučiasi įveikę vienišumą, bet kadangi lieka atskirti nuo likusios žmonijos, lieka atskirti ir nuo vienas kito bei susvetimėję sau; jų bendrumo jausmas tėra iliuzija.

Šiuolaikinis žmogus save pavertė preke, savo gyvenimo energiją suvokia kaip investiciją, kuri turėtų duoti kuo didesnį pelną, priklausomai nuo padėties asmenybių rinkoje. Jis susvetimėjęs sau, savo artimiesiems ir gamtai. Jo pagrindinis tikslas yra naudingai išmainyti savo mokėjimą, žinias ir "asmeninių savybių komplektą" su kitais, lygiai taip pat įsitraukusiais į pelningus mainus.

Daugybė susižadėjusių ar ką tik susituokusių porų svajoja apie laimę ateityje, nors kiekvienu esamu jų gyvenimo momentu jau ima bodėtis vienas kitu. Ši nuostata būdinga šiuolaikiniam žmogui. Jis gyvena arba praeitimi, arba ateitimi, bet niekada šia diena.

Šiuolaikinis žmogus mano, jog neskubėdamas jis kažką praranda (laiką), nors pats nežino, ką daryti su tuo laiku, kurį laimės - nebent jį "užmušti".

Paveikslėliai iš ffffound.comm, pinterest.com, weheartit.com