Taigi. Kas dieną susiduriame su galybe žmonių (išskyrus sesijos metą) - bendraujame, išsipasakojame, juokiamės, pavydime, džiaugiamės, pykstame, apkalbame, rūpinamės... Su vienais, pasitaiko, laiką leisti smagiau, su kitais - deja. Kodėl? - fundamentalus, retorinis ir dar visoks koks klausimas, į kurį sunku rasti atsakymą. Tačiau viena mintis, rodos, siūlo visai patrauklų atsakymą.
Motyvai. Komunikuodami su kitais, juk, nuolatos ir nejučioms sekame kitų elgesį ir bandome išsiaiškinti, iš ko jis kyla. Turbūt nesuklysiu sakydama, jog vien to, jog žmogus mums nusišypso, pavadina mus įdomiu pašnekovu ar pakviečia į žavingą restoraniuką "aptarti gyvenimo" neužtenka, jog įsižiebtų simpatijos kibirkštėlės ar išdygtų bent minimalūs pasitikėjimo pamatai. Mes klausiame savęs - kokie šito žmogaus motyvai? Ko jis iš tikrųjų nori ir siekia? Kodėl? Juk dažnai malonus pažįstamas kalbina mus vien tam, jog įtvirtintų savo pranašumą, miela kaimynė labinasi vien siekdama sužinoti naujienas apie tavo besilaukiančią giminaitę, o piktas draugas, besiplūstantis įsiūčiu, tenori mus apsaugoti nuo dar vieno kvailo romano. Galbūt taip, beknibinėdami po aplinkinių motyvus mes atrandame Tuos ir Kitus? O kokie motyvai yra Tavo?...
Paveikslėliai iš ffffound.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą