Šiandien nutiko išties daug dalykų - pirmasis "stebuklas" pasitiko mane ryte, vos tik nubudus ir pažvelgus į veidrodį. "How you doin'?" - paklausė manęs dešinioji užtinusi akis, atsisakiusi žvelgti į pasaulį normaliai. Taip, tiesiog taip paprastai manasis kūnas, o tiksliau - akies vokas - nusprendžia mesti iššūkį man ir mano dienos planams, ištindamas kone dvigubai ir dar pasipuošdamas žaviu raudoniu. Ačiū.
Visą dieną zirziu ir kaltinu maždaug viską gyvenime už šią nelaimę, užtikusią mane žavų (visai ne) penktadienio rytą. Televizorius, kaip visuomet, pasirodo nesąs geriausias mano draugas, knygos jau ryte prarytos, o į žmones išeiti, gink Dieve, nelemta - bendros ramybės vardan. Taigi, plūsdama gyvenimo džiaugsmu, jau anksti vakare įsisupu į patalus. Staiga, lyg to būtų maža, mano mieguistas mintis išblaško pokštelėjimai ir aidas lauke - fejerverkai, pamanau. Absoliučiai nelaiku, ir, spėju, negražūs - priduriu, sukdama žaliuzes.
Ir deja klystu. Prieš pat mano langus į orą energingai skrieja turbūt visa įmanoma spalvų gama, tuo pat metu spindinti, blizganti, persipinanti ir susiliejanti - tobuli deriniai plūste plūsta vienas po kito. Laukiu, kuomet pasirodys mano mėgstamiausi fejerverkai - o taip, ir tokie yra - kol pagaliau dangus nušvinta nuo auksinių blyksčių, sutrupančių danguje į mažyčius gabaliukus. Apsidžiaugiu, lyg mažas vaikas, gavęs saldainį - nieko sau fejerverkai, prieš pat mano langus, ir aš juos mačiau...!... Ak taip. Sąžinė - tokia taip pat yra - šyptelna man, modama į užtinusią akį, neva "kažkas nepatinka?"... Ir tenka pripažinti, bent pačiai sau, kad rūpesčiai - na, ne tokie ir dideli, o džiaugsmų taip pat pasitaiko, tik reikia atsimerkti, kad ir su užtinusiom akim :)
P.S. Vis tik geriau jau nesirgti - gerkit daug vitaminų ir nesinervinkit, labanakt!*
Paveikslėlis iš pinterest.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą