Kaip skaniai išgerti kavos

   Ne paslaptis, jog kvietimas išgerti kavos ne vien su šiuo gėrimu susijęs. Gurkšnojant kavą kažin kaip lengviau pasidaro ir paatvirauti, ir kitą išklausyti. Prieš keletą dienų tokia kavos popietėlė man padovanojo nuostabių akimirkų - o kas galėjo pagalvoti, kad Cappuccino puodelis gali suteikti daugiau malonumo nei nauja suknelė/blakstienų tušas/visokie kitokie moteriški velniai?... Bet dabar ne apie tai :) Tiesą sakant, grįžusi ėmiau sukti galvą - kas praturtino tą akimirkos grožį ir įspaudė šiltus prisiminimus, persipynusius su gardžiu kavos kvapu?... Žinoma, už kavos visuomet slypi Žmogus, tačiau kas svarbu be jo?...

1. Dėmesys

Visi esame sutikę "nuostabių" pašnekovų, taip džiuginančių mus istorijomis apie save, jog jaučiamės lyg klausytume radijo. Visi esame egoistai, daugiau ar mažiau - tai tiesa, tačiau tai niekam neįdomu, tiesą pasakius :) Paslaptis turbūt ir slypi tame, jog nuoširdžiai besidomėdami pašnekovu, mes, visų pirma, dažniausiai jį nustebiname, mat retai kas šiais laikais prieina ir paklausia "kaip tu gyveni?" vedamas vidinio smalsumo, o ne noro būti mandagiu. Maža to, rodydami dėmesį mes pradedame jo susilaukti patys - čia jau psichologai galėtų įkišti savo trigrašį apie reciprociškumą ir t.t., bet trumpai tariant - mėgstame tuos, kurie mėgsta mus. Taigi, nuoširdus dėmesys prie kavos puodelio yra tiesiausias kelias mezgant abipusį ryšį.

2. Pozityvas

Jau esu kažkur rašiusi, jog, kaip žinia, visi turime rūpesčių ir problemų, ir vis tik pamirštame, kad tokie esame ne vieni. Viena vertus - pokalbis prie kavos gali būti puiki proga išlieti savąją širdgėlą apie nesusiklosčiusį gyvenimą/melagę antrą pusę/kankinančią Lietuvos ekonomiką ir tt..., bet kas iš to?... Pasikviečiame žmogų kavos, drėbiame jam visas savo bėdas ir išeiname lyg ir geresnės nuotaikos, o tas vargšas žmogus prakeikia dieną, kai buvo atrasta kava? Ne pats patraukliausias scenarijus. Sakyčiau kur kas smagiau pasidalinti ne bėdomis, o džiaugsmais, ne nesėkmėmis, o sėkme, ne nuoskaudomis, o meile. Juk kava pasibaigia taip greitai, o aplinkui džiaugsmo ir taip maža :)

3. Paprastumas

Būtų naivu tikėtis, jog kiekvienas sutiktas pašnekovas mums galėtų atskleisti gyvenimo prasmę, visatos susikūrimo paslaptį ar kitokius smalsumą keliančius dalykus. Tačiau kiekvienas, tikiu, gali sukelti šypseną, papasakoti ką nors smagaus ir gražaus, pabūti savimi ir leisti tokiam pasijusti tave. Nežinau ar ir tereikia daugiau - kartais paprasti pašnekesiai, persipynę su juoku ir šiluma, pasako mums kur kas daugiau, nei gali pasirodyti iš pradžių...

P.S. Ačiū Jorei ir kavai už tai, kad yra :)

Paveikslėliai iš weheartit.com