Vartotojiškumui įgijus neregėtą pagreitį, o vardiniams daiktams - kone religinę reikšmę, keičiasi ir visuomenei aktualūs klausimai. Dabar jau svarbu tampa klausimai, kaip įgyti kuo daugiau finansų, kaip sėkmingiau investuoti arba kaip valdyti įgytus finansinius išteklius? Vis tik turbūt iš senovės glūdumų (tokios senovės, kur pinigų dar būta, matyt) atkeliavęs posakis "ne piniguose laimė" šiandien prisimenamas lyg per kokią miglą, kaip koks nevykęs nepritekliuje gyvenančių vargšų veblenimas. Ir tikrai, tenka pripažinti, jog pinigai yra įgiję nepaprastą galią - jie suteikia galimybių gyventi norimą gyvenimą, rinktis patrauklias laisvalaikio praleidimo formos, įgyti reikalingus (arba ne) daiktus, pagaliau - formuoti tam tikrą socialinį įvaizdį. Kaip kažkas yra pasakęs, pinigai savaime nėra nei blogis nei gėris - skirtumas kas su jais yra daroma. Vis tik tai bet koks kraštutinumas - tiek nepriteklius, tiek perteklius - turi savitas problemas, o kokia yra didžiosios daugumos - vidutines pajamas turinčių žmonių situacija? Juk dauguma įnirtingai siekia visaip kaip "-esnio" gyvenimo, kuriame finansams suteiktas kone pagrindinis vaidmuo. Būtent jiems siūlau permesti akimis naujutėlią žinią, kuria pasidalino BBC.
Turbūt visi svajojame laimėti milijoną (arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją) kokioje nors loterijoje. Įsivaizduojame save laimingus, nusipirkusius seniai trokštamus namus ar automobilius, aptekusius visokiomis kitokiomis gerybėmis. Tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, ar žmonės, laimėję didžiulius aukso puodus tampa laimingesniais. Deja vaje - pasirodo ne. Tiesą sakant, jie netgi mažiau džiaugiasi kasdieninėmis smulkmenomis, anksčiau juos džiuginusiomis. Klausiate, kaip tai apskritai įmanoma? Manoma, jog daugiau materialinių gėrybių įgiję žmonės natūraliai ima lygintis su panašios finansinės būklės (ne)pažįstamais, o materialinei gerovei, kaip žinia, ribų nėra. Galiausiai milijonierius, įgijęs norimus daiktus, būna toks pats laimingas, kaip ir buvo anksčiau.
Įsivaizduok, kad atlikęs vieną užduotį esi apdovanojamas 60 taškų, už kitą - 100. Už 50-99 taškų gali nusipirkti vanilinių ledų, už 100 - pistacijų ledų. Abi užduotys nepaprastai lengvos, įveikiamos per keletą minučių. Kurią iš užduočių renkiesi tu?... Jei esi unikalus atvejis, rinksiesi pirmąją užduotį. Atliktame tyrime didžioji dauguma renkasi antrąją užduotį, nepriklausomai nuo to, jog tik 30% jų mėgsta pistacijų ledus. Kodėl? Žmonės, matyt yra linkę skubiai griebti tai, kas nesunkiai pasiekiama, nepriklausomai nuo tikrų savo norų. Matant galimybę pasiekti daugiau, tiesiog nepadoru jos atsisakyti, ar ne?... Tačiau pasiekimo dydis, kaip rodo tyrimas, su norais gali būti nesusijęs. Tad kitą kartą lygindamasis darbus pagal potencialų atlyginimą, rinkdamasis vyną pagal kainą arba kelionės pasiūlymą pagal akcijos dydį pagalvok, kiek pasirinktas variantas suteiks tau laimės, nekreipdamas dėmesio į skaičius. Pinigai ne visuomet "įperka" laimę - kartais mėgstame ne tokius jau ir brangius dalykus, tiesiog dėl vartotojiško įpročio graibste graibstome patrauklius pasiūlymus ir galiausiai tampame tiek pat laimingi, kokie buvome prieš tai.
Šaltiniai:
- Stafford, T. (2013). Why money can't buy you happiness. BBC Future, prieiga per internetą: http://www.bbc.com/future/story/20130326-why-money-cant-buy-you-happiness/1
- Brickman et all. (1987). Lottery winners and accident victims: is happiness relative? Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/690806
Paveikslėliai iš weheartit.com, ffffound.com
netyčia atradau :) labai patiko.
AtsakytiPanaikinti