2013 m. vasario 20 d., trečiadienis

Knygos, vertos dėmesio: Turėti ar būti?

   Pradėjusi skaityti Frommo kūrybą, ties viena knyga nesustojau - netrukus nugriebiau ir antrąją. Šioje, pavadinimu "Turėti ar būti?", gvildenama universali etikos dilema - kokį kelią rinktis - materialinės gerovės kaupimo ar buvimo "čia ir dabar" - norint tapti laimingu? Autorius dalinasi įtikinamais pavyzdžiais, apžvelgdamas krūvas literatūros šaltinių - pradedant Šventuoju Raštu, baigiant empirinių duomenų apžvalga (pasirodo, visais laikais šis klausimas žmonėms ramybės nedavė). Nors dėl savo sudėtingumo, visapusiškumo ir plataus požiūrio spektro knygą verčiau studijuoti, o ne vartyti prieš miegą, jos nešama žinia stulbinanti - ko reikia, siekiant vidinės pilnatvės? Kaip turėtų atrodyti Naujoji Visuomenė? Apskritai, ar dar įmanoma ją sukurti, išauginti, išlaikyti? Prie ko veda šiandieninės vartotojiškos vismuonės gyvenimo tendencijos bei kodėl randasi "rinkos žmogaus" prototipas?... Nelieka jokios kitos išeities, kaip tik susimąstyti, ir pažvelgti į save - o kokį kelią jau pasirinkai Tu?...

Vis daugiau žmonių ima suprasti, jog neribotas visų troškimų tenkinimas nekuria gerovės, neveda jis į laimę ar bent į maksimalų malonumą.


Mes liovėmės svajoję, kad būsime nepriklausomais savo gyvenimo šeimininkais, nes suvokėme, kad tapome biurokratinės mašinos sraigteliais, kad mūsų mintimis, jausmais bei skoniais manipuliuoja vyriausybė, pramonė ir jų kontroliuojamos masinės informacijos priemonės.


Neribotų malonumų samprata keistai prieštarauja drausmingo darbo idealui, panašiai kaip maniakiško darbo etikos pripažinimas prieštarauja visiško dykinėjimo poilsio dienomis ir per atostogas idealui.


Ekonominės sistemos raidą dabar jau lėmė ne klausimas "Kas geriau Žmogui?", bet klausimas "Kas gera sistemos augimui?".


Jie, atrodo, nežino, kad godumas (kaip ir paklusnumas) daro žmones kvailus net ir tada, kai liečiami realūs jų asmeniniai interesai, tokie kaip rūpinimasis savo pačių, savo sutuoktinių ir vaikų gyvenimu.


Kai kurių jaunų žmonių vartojimo modeliai nėra slepiamos kaupimo ir turėjimo formos, tai apraiškos tikro džiaugsmo, kad darai, ką nori, ir nelauki už tai atpildo. Šie jauni žmonės toli nukeliauja, kad išgirstų muziką, kuri jiems patinka, pamatytų vietą, kurią nori pamatyti, sutiktų žmones, kuriuos nori sutikti.


Tikrai mylintis žmogus, mylėdamas konkretų asmenį myli ir visą pasaulį.


Vis dėlto, nepaisant saugumo, kurį žmogui teikia turėjimas, žmonės žavisi tais, kurie sugeba matyti nauja; tais, kurie skina naujus takus; tais, kurie išdrįsta veržtis pirmyn.


Jei aš esu tai, ką aš turiu, ir jei aš prarandu tai, ką turiu, kas aš tuomet esu? 

Paveikslėliai iš pinterest.com, weheartit.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą