Spalvingi pavasario vakarai

   Turbūt dauguma mūsų po žiemos, trukusios kone pusę mūsų gyvenimo, priprato vakarais tenkintis piratiniais filmais, parduotuvių salėmis arba tais pačiais barais, sutraukiančiais masę tokių pat nuobodžiaujančių personų. Gera žinia ta, kad pavasaris vieną dieną tikrai ateis ir, pasidabinęs aukštesne temperatūra ir šiokiais tokiais saulės pliūpsniais, leis apversti savąją kasdienybę į smagiąją pusę. Nekantraujantiems švęsti pavasarį - keletas smagių idėjų, kaip nuskaidrinti šiltus pavasario vakarus :)

1. Kino seansai lauke

Pats didžiausias pavasario džiaugsmas - tai galimybė net saulei nusileidus būti lauke, nenušalant galūnių. Kūrybiški žmonės šį pokytį skubiai išnaudoja naujų filmų peržiūroms. Pripažink - gryname ore, įsisukus į minkštą pledą arba užsiropštus ant mašinos kapoto, filmas stebuklingai tampa įdomesniu, gyvesniu ir tikresniu. O jeigu vakarą pagardinsi šilta arbata, keptais ir sausainiais ir jaukiomis švieselėms, bus kaip Kalėdos, tik pavasarį :) Viskas ko reikia - laisvos lygios sienos, šiek tiek aparatūros, nematyto filmo ir draugų kompanijos. Bus smagu! ;)

2. Šokiai pokiai

Pabudus iš žiemos miego, turbūt ne vienam norisi pajudėti, pasportuoti ar tiesiog išjungus savo naują geriausią draugą - kompiuterį, išeiti "į žmones" ir aktyviai pavakaroti. Tokiu atveju, griebk šokių partnerį (nesvarbu patirtis, svarbiausia - noras), ir skubėk išbandyti įvairiausių šokių pamokas. Atšilus orams, jos pamažu persikelia į gatves, kur jauni mokytojai dalinasi savo patirtimis, o aktyvus jaunimas, kaip sakoma "kaip moka, taip šoka". Pati vakar nežinomu būdu atsiradau lindyhop'o šokių vakarėlyje - smagu be galo, atmosfera tokia draugiška ir dvelkianti laisve, kad pasimiršta visi kasdieniniai rūpesčiai ir bėdelės. Kita draugė pasakojo, jog mėgsta pasivaidenti liaudiškų šokių pamokose, vykstančiose ant Tauro kalno - sakė rekomenduotų visiems, norintiems pravėdinti galvą ir smagiai pavakaroti. Tad, ko dar lauki? :)

Daugiau info rasi čia:

http://www.facebook.com/Lindyhop.lt

http://www.facebook.com/pages/Tradicini%C5%B3-%C5%A0oki%C5%B3-klubas/158138487541039

3. Iš miesto - į miestelį

Pavasaris taip pat džiugina tuo, jog prabunda ne tik gamta, bet ir mažyčiai kurortiniai miesteliai. Vienur atitirpsta ežerai, kitus - upės, o dar kitur žaliuojanti žolė kviečia pasivaikščioti po išmindytus takus. Kada paskutinįkart, turėdamas laisvą vakarą, pasisėdėjimą su draugais mieste pakeitei į pasivaikščiojimą mažyčių miestelių gatvelėmis?... Kada paskutinįkart buvai Kernavėje, Rumšiškėse, Nidoje, Trakuose, atsinaujinusiuose Birštone bei Druskininkuose?... Kada dalyvavai įvairiausiose mugėse, miesto šventėse ar kituose miestelių renginiuose? Ten įvairiausių įspūdžių taip pat galima prisirinkti, o svarbiausia - gali pamatyti, kad Lietuvoje tikrai yra ką veikti :)

Daugiau info:

http://www.tourism.lt/kur/ 

Paveikslėliai iš weheartit.com

5 klaidos, renkantis studijas

   Jaunimas, šiais laikais turintis šitokią gausą įvairių galimybių, patenka į dviprasmišką situaciją - viena vertus, vos per keletą minučių bet kokiu klausimu jie gali surinkti enciklopedijos dydžio informacijos klodus, kita vertus - niekas nežino, kokia informacijos dalimi iš tikrųjų galima pasitikėti. Ta pati problema iškyla moksleiviams, sukantiems galvą, kokią studijų programą pasirinkti bei patiems studentams, nepatenkintiems savo pasirinkimu. Tad, kokias pagrindines klaidas darome mes, desperatiškai bandydami užsitikrinti ateitį savo pasirinktomis studijomis?

1. Renkuosi tai, kas, pasak kaimynų, yra perspektyvu.
Pati pati pati didžiausia klaida - ieškoti patarimų išorėje, o ne viduje. Baisu, kai jauni, perspektyvūs ir energingi žmonės aklai ir nekritiškai perima jiem primestą nuomonę tų žmonių, kurie neretai būna atitolę nuo realybės. Dėdės nuomone, turėtum rinktis mediciną, iš kažkur išdygęs pažįstamas įkalbinės atsiduoti biochemijos studijoms, o, pasak močiutės, turi rinktis bet ką, kad tik galėtum dirbti valstybinėje institucijoje. Vat ir suderink viską, kad nori. Klausimas yra - kur šioje vietoje buvo Tavo nuomonė ir interesai? Tokiu momentu vertėtų atsiriboti ir ramiai paklausti savęs - kuo aš mėgstu užsiimti? Atmetus dalį laisvalaikio veiklų, vargiai susiejamų su profesija (pvz ilgą miegą savaitgalio rytais), ims ryškėti užsiėmimai, kuriuos renkiesi niekeno neprašomas. Galbūt mėgsti organizuoti renginius, gal dievini krapštinėtis prie preciziškų ranko darbo dovanėlių, galbūt dainuoji, groji, sportuoji, o gal mėgsti skaityti knygas, spręsti sudėtingus galvosūkius arba kurti idiliškus verslo planus? Bet kuriuo atveju, tik užčiuopęs veiklos sritį, kuri tave traukia, imk domėtis savo įgūdžių realizavimo galimybėmis. Studijos turi tau padėti "išgryninti" savo interesus, o ne sukaustyti ir apriboti. Taigi, patarimas būtų toks - atrask savo stipriąsias puses ir tuomet ieškok, kur gali jas panaudoti.
P.S. Jei netiki, kad verta, pridėsiu - mėgstamą darbą dirbantys žmonės uždirba daugiau.
http://positivesharing.com/2007/06/for-love-or-money-how-should-you-choose-what-to-study/ 

2. Mieste trūksta specialistų - tapsiu vienu iš jų!
Ne vienas jaunuolis apie pasirenkamos specialybės svarbą sprendžia pagal tai, kokių profesijų atstovus mato aplinkui. Jei ant miestelio skelbimų lentos nuolat dygsta pasiūlymai dirbti greta esančioje parduotuvėje ar siuvykloje, galima imti ir apsigauti - pulti mokytis to amato, kuris, rodos, tuoj pat įtrauks tave į darbo rinką. Analogiški procesai vyksta ir didmiesčiuose - būna, išdygsta keletas tarptautinių įmonių, ir jaunuoliai vizijose jau piešia save ten dirbančiais finansų direktoriais, personalų vadovais ar administratoriais. Bėda ta, jog baigus mokslus situacija gali netikėtai pasikeisti - išdygsta naujos įmonės, paklausiomis tampa jau visai kitos specialybės, o ir reikalavimai kinta. Čia vėl pasireiškia ta pati problema - garantijų ieškojimas išorėje, o ne savyje. O tiesa tokia - lanksčiai laviruoti mūsų nepastoviame pasaulyje gali tik tie, kurie stengiasi tapti tam tikros srities specialistais, nepriklausomai nuo apylinkėje susidariusios darbo rinkos situacijos ar augančių įmonių. Kitaip teks būti pririštam prie vienos ir tos pačios darbovietės, kurios, deja, taip pat gali nebelikti. Nepatrauklu, ar ne? Tad, mesk siaurą viziją lauk ir atsimerk - pasaulyje yra daug daugiau spalvų, nei tavajam mieste :)

3. Pasitikėsiu tuo, ką radau internete.
Ne paslaptis, jog norėdami susirinkti kokią nors informaciją, pirmiausia kreipiamės į internetą. Čia atsakymų daug, tinklalapiai tokie gražūs, kad net akys raibsta, o ir surašyta viskas dažniausiai konkrečiai ir aiškiai. Nežinai, ką studijuoti? Et, nebėda - keli raktiniai žodeliai ir prieš tavo akis - dešimtys galimybių. Teko sutikti vieną tokį atvejį, kai žmogus  atsispausdino būsimą studijų programą ir visus aplinkinius bandė apšviesti, kokių sričių specialistu po kiek metų jis bus. Viskas juk aišku - taip ant lapo parašyta. O realybė, deja, kitokia. Studentai turbūt galėtų man paantrinti, kad studijuojami dalykai nuo jų aprašymų gali skirtis kaip diena ir naktis. Taip, dažniausiai pagrindinės temos išlieka, tačiau internetas tau nepadovanos informacijos apie tai, ar dalykai bus įdomūs, ar bus praktinių užsiėmimų, ar galėsite susipažinti su naujausia informacija ar tik skaitysite sovietinius vadovėlius, ar dėstytojai bus suinteresuoti dėstoma medžiaga ar tiesiog stums laiką, ar akademinė aplinka bus maloni ar konkurencinga, griežta, ribota. Visą šią informaciją galima susirinkti tik iš gyvų būtybių ir jokiu būdu ne iš popierinių aprašų. Tad vietoj to, kad rinkdamasis programą kompiuterio ekrane dėliotum pliusus ir minusus, geriau jį išjunk ir eik pabendrauti su studentais - bus didesnė nauda.

4. Tikiuosi, padarysiu įspūdį draugams.
Visi jaučiamės esą ypatingi ir nepakartojami, ir dažniausiai pamirštame, kad taip nėra - esam žmonės kaip žmonės, paprasčiausiai skiriamės tarpusavyje ir tiek. Vis tik studijos, rodosi, tampa tam tikru atributu, išskiriančių mus iš pilkos masės (nes mes tai tikrai ne pilki). Specialybės ima priminti vardines rankines ar naujausius automobilių modelius, kurios, kaip ir bet kuri kita prekė, yra įvaizdžio dalis. Žinoma, šis "pirkinys" yra pagardinamas pasirinktos mokymosi įstaigos vardu, specialybe, o ne retai - ir studijų kaina. Taip besistengiant kurti tą dažnai ne visiem įdomų įvaizdį, pamirštama, kokia iš esmės yra studijų paskirtis. O juk ji tokia elementari - ugdyti, lavinti ir paruošti žmogų tolimesnei kelionei jo profesiniame gyvenime. Kas ją pamiršta, dažniausiai įkliūna į spąstus, kuriuose kaip kokia marionetė šoka pagal kitų dūdelę ir tikina save, jog šitas šokis - savanoriškas.

5. Visi geriausi draugai stosime ten pat.
Neretai draugai, žavėdamiesi vieni kitais ir trokšdami išlikti grupe, renkasi tas pačias studijas. Atrodo, taip smagiau - mokotės kartu, linksminatės kartu, ir net egzaminams ruošiatės kartu. Viskas atrodo tikrai neblogai, kol paklausiama - o kokia viso to prasmė?... Išsaugoti santykius? Supanašėti? Susilaukti paramos ir palaikymo? Juk jei esate draugai, studijų metai jus tik dar labiau suartins, nepriklausomai nuo to, ar mokysitės kartu. Be to, kam desperatiškai siekti panašumo - minios ir taip vienodai nuspalvintos. Galiausiai, palaikymas ir parama nėra ranka pasiekiami ir sulaukiami tik iš žmonių, esančių šalia. Juk ir už Atlanto gyvenantis brangus žmogus gali patarti kurkas geriau, nei suolo draugas. Apskritai, prisirišti prie draugų yra labai lengva, tam net nereikia dėti pastangų. Tačiau juk gimstame tai po vieną, o ne su visa draugų kompanija, tad ir per gyvenimą turime eiti klausydamiesi tik savo pačių širdies balso.

Sėkmės!

Šaltiniai:

1.   Daily Mail Reporter. (2013). How college students think they are more special than EVER: Study reveals rocketing sense of entitlement on U.S. campuses. Daily Mail. Prieiga per internetą: http://www.dailymail.co.uk/news/article-2257715/Study-shows-college-students-think-theyre-special--read-write-barely-study.html

2. Kjerulf, A. (2007). For love or money? How to choose what to study. Prieiga per internetą: http://positivesharing.com/2007/06/for-love-or-money-how-should-you-choose-what-to-study/

3. Tuttle, B. (2012). 9 Reasons Why You Shouldn’t Trust Online Reviews. Time. Prieiga per internetą: http://business.time.com/2012/02/03/9-reasons-why-you-shouldnt-trust-online-reviews/

Paveikslėliai iš weheartit.com, ffffound.com

Išdrįsk keliauti!

   Galima surasti tūkstančius priežasčių, kodėl neturime galimybės keliauti, tačiau širdyje visi puikiai žinome, kaip smarkiai to geidžiame. Darbai, finansai, šeimyna, kompanijos ar drąsos trūkumas - visos tokios blevyzgos susipina į viena didžiulį rūpesčių kamuolį, atrodo, prikibusį prie mūsų kojų ir neleidžiantį žengti toliau už namų durų slenksčio. O tiesa išlieka ta pati - su baltu (arba juodu) pavydu paslapčia grožimės kitų žmonių kelionių nuotraukomis, egzotiškais vaizdais arba kelionių agentūrų akcijomis. Ir, neabejoju, visi patiriame tą jaudulį, akimirkai užmerkę akis ir įsivaizduodami save ten, kur mus kaip medumi traukia - tropikų paplūdimyje, Afrikos dykumoje, Amerikos didmiestyje ar žvarbiame Sibiro kaime. Deja, vieni atmerkę akis spirgėdami ima ieškoti galimybių įgyvendinti savo svajones, tuo tarpu kiti tik patempia lūpą ir niurzgėdami pažada sau daugiau neerzinti savęs "tokiomis nesąmonėmis" - juk galimybių kaip nėra, taip nėra. Pagavai ir save taip besielgiant?.. Tuomet patogiai įsitaisyk ir pažvelk, kaip tokią "išteklių problemą" sprendžia kiti - patirtis rodo, kad viskas įmanoma. Tad, nuo ko verta pradėti?...

1. Pasikalbėk su savimi

   Taip, pirmiausia leiskis į pokalbį ne su kelionių agentūromis, draugais, mama ar dar kuo kitu, bet su savimi. Juk dažnai įkliūname į akcijų spąstus - keliaujame ne ten kur norime, o ten kur "apsimoka", o dar dažniau prisirankiojame nesėkmingų kelionių istorijų ar galimų tragiškų scenarijų ir apsimetame, kad keliauti mes vis tik ir nenorėjome... Tai va, pirmasis žingsnis yra atviras ir nuoširdus pokalbis su savimi, klausiant "ko aš NORIU?"... Tiesą sakant, neretai atsakyti būna gana sunku - taip smarkiai esame pripratę derintis prie aplinkinių standartų. Pasikalbėjus su savimi ima aiškėti, jog galime norėti visai kitų dalykų nei įprasta - galbūt leistis ne į poilsinę, o į turistinę kelionę, ne su lėktuvu, o traukiniais? Gal vis tik tave traukia ne pietūs, o šiaurė? O gal nori keliauti visai ne su tais žmonėmis, su kuriais, manei, negalėtum skirtis? Pagaliau, gal trokšti tik trumpo savaitgalio žaviam mieste, o gal nori puse metų pagyventi kitoje kultūroje?... Pasižymėk visus savo norus ir pažvelk į juos darkart. Tikėtina, jog vaizdas ganėtinai skirsis nuo pradinės idėjos :) Bet kuriuo atveju, rezultatas bus žavus - taip kurti kelionės planus yra daug smagiau, nei pradedant nuo kito galo - skaičuojant finansus ar derinant savaitės dienas (nes galiausiai tokie "planai" baigiasi kelione Vilnius-Kaunas arba kino seansu Akropolyje).

2. Ieškok galimybių

   Antrajame etape teks stotis ant kojų ir, grįžus iš idiliškų svajonių pasaulio, imtis veiklos. Jau žinai, ko daugmaž nori, dabar tavoji užduotis - rasti būdus, padedančius savo svajonę įgyvendinti. Aišku, šiame žingsnyje dažniausiai pribloškia skaudi realybė, rodydama tuščią banko sąskaitą - bet tai ištinka didžiąją dalį keliautojų, taigi per daug į širdį to imti nevertėtų. Apžvelgęs savo finansinius išteklius (arba jų stoką), apsibrėžk, kokią sumą galėtum skirti kelionei - drąsiai, konkrečiai ir negrįžtamai. Turėdamas pradinį įnašą, jau gali žvalgytis, ką gali iš jų nusipirkti - galbūt jų (ne)užtenka bilietui, galbūt iš jų galėtum pragyventi keletą dienų arba keletą savaičių, o galbūt juos skirtum degalams?... Šioje vietoje ir prasideda galimybių paieška. Matydamas, kad vienas lauke - dažniausiai ne karys, gali nuleisti rankas (taip nutinka dažniausiai), arba kūrybiškai ieškoti sprendimo. Jei renkiesi antrą variantą, štai keletas patarimų tau:

• Ieškok kontaktų. Vertėtų pasidomėti, ar ten, kur nori nukeliauti, gali rasti pažįstamų. Nebūtinai ten rasi draugų ar giminaičių (o jei taip, tai tavo situacija apskritai fantastiška). Pasidomėk, gal ten veikia lietuvių organizacijos ar centrai, priimantys savo tautiečius, o galbūt ten gali rasti draugų-draugų arba jų giminaičių? Pagaliau, gal turi pažįstamų, buvusių toje šalyje, ir galinčių tau parekomenduoti, kur kreiptis ir keliauti? Pagalba ir pažįstami svetimoje šalyje - visuomet puikus derinys.
• Domėkis projektais ir mainais. Studentai dažnai turi didelį pranašumą - jiems yra skiriamos nemažos lėšos, organizuojant įvairius tarptautinius mainus ar bendradarbiavimo projektus - netinginiauk ir pasidomėk jais. Neretas jaunuolis, kartu su veiklia kompanija sukurpęs patrauklų projektą turėjo galimybę ąpkeliauti fantastiškas šalis. Tai, žinoma, reikalavo daug jėgų, drąsos ir kūrybiškumo, tačiau kertinis aspektas čia buvo didelis NORAS. Netiki, kad tai įmanoma? Įsitikink pats -> http://www.facebook.com/beSienu?fref=ts 

3. Imkis iniciatyvos

   Jei jau imiesi iniciatyvos - sveikinu, pažengei tikrai toli ir, tikėtina, jog degantis didžiuliu noru savo svajonės vėjais nepaleisi. Kas liko? Na, praktiškai viskas :D Dabar tavo tikslai:

• "šaudyti" pigius bilietus (happyfly.lt man nuolat pasitarnauja šioje srityje) arba, jei nutarei keliauti kitu būdu - domėtis traukinių/autobusų/bendražygių kelionių datomis.
• įsigyti internetinių mokėjimų kortelę, jei jos dar neturi. Aišku, jei keliauji į mažiau civilizuotus taškus, tai prasmės neturi, tačiau užsienio miestuose labai patogu įvairius mokėjimus ar rezervacijas atlikti vienu spustelėjimu. 
• susirasti kiek įmanoma daugiau informacijos apie konkrečius taškus, kuriuos norėtum pamatyti. Jei jau ketini keliauti, išspausk iš to laiko viską, ką tik įmanoma.
• susikurti planą - kaip, ką, kada ruošiesi aplankyti. Dažnai prireikia muziejų ar koncertų bilietus pirkti  iš anksto - tokių kaip tu norinčių gali būti gyva gausa. Kita vertus, jei iškeliauji ilgesniam laikui, pravartu išsaugoti tą laisvės jausmą, kuomet nubudęs ryte dar nežinai, kur tą dieną atsirasi :)
• apmąstyk darbo užsienyje galimybę. Ne vienas keliautojas, nusitrenkęs į tolimus kraštus, sugebėjo mėgautis egzotiška aplinka, tuo pačiu užsiimdamas įvairiais vietiniais darbeliais - pasirodo, apsimoka -> http://www.wanderingearl.com/42-ways-you-can-make-money-and-travel-the-world/ 
• visapusiškai ruoškis kelionei - jei reikia, ryžkis skiepams, parduok nereikalingų daiktų šūsnį, grąžink skolas, kraštutiniu atveju - keisk darbą. Pasitaiko tokių, kurie neigia įsipareigojimo darbui svarbą - užmesk akį ir į jų patarimus. http://www.stevepavlina.com/blog/2006/07/10-reasons-you-should-never-get-a-job/ 
• svarbiausia - nenustok svajoti ir domėtis tave laukiančiais nuotykiais. Skaityk, klausyk, domėkis viskuo, kas pakursto tavo norą judėti į priekį. Mano patarimas - pasidomėk kitų keliautojų istorijomis. Nustebsi pamatęs, kiek panašumų tarp jų ir savęs atrasi - turbūt noras keliauti yra universalus ir artimas kiekvienam iš mūsų:) http://www.justonewayticket.com/2013/01/13/8-steps-to-freedom-how-i-quit-my-job-and-traveled-around-the-world/#permalink 

4. Keliauk!

Ką gi, šiame žingsnyje istoriją turi pratęsti pats. Viskas ko galiu palinkėti - kūrybiško ir pozityvaus žvilsnio, drąsios širdies ir užsispyrimo. Pabaigoje bus kaip niekad aišku, kad nepaisant visų rūpesčių ir sunkumų, buvo verta. Sėkmės!*

Paveikslėliai iš weheartit.com

Menas svajoti (ir ne tik)

   Deja deja - gyvename taip surėdytam pasauly, kad esame masiškai skatinami svajoti, bet svajonėmis viskas ir užsibaigia. Na, paerzini save tikroviškomis vizijomis apie kelionę į šiltus kraštus su gera draugų kompanija ar fantazijomis apie beprotiškai fantastišką karjerą - ir kas tada? Be jokio sąžinės graužaties prieš save ir savo rankose spurdančią ateitį, tu tiesiog nueini miegoti ar užsiimi dar balažin kokia rutinos numylėta veikla. O paskui stebimės - ko taip nuobodu ir pilka gyventi?...

   Tuo tarpu aplinkui kur ne kur šmėkšeli žmonės, mokantys ne tik saldžiai pasvajoti, bet ir tas svajones perkelti iš savo minčių pasaulio į realybę. Juos nesunku atskirti - jie veiklūs, energingi, smalsūs, gerai nusiteikę ir šiaip faini. Realiai, nėra kažin kokie androidai, žmonės kaip žmonės. Tai kuo gi jie ypatingi, kad sugeba išspausti iš savo paprasto gyvenimo nepaprastų akimirkų? Kokiais stebuklingais būdais svajonės, pasivaidenančios ant gimtadienio tortų žvakučių liepsnų ar atsispindinčios krentančiose žvaigždėse, ima ir vieną dieną pasirodo visu gražumu - tokios gyvos ir tikros?

1. Laisvė beprotiškoms svajonėms

Dabar prašau įsivaizduoti, kada paskutinįkart leidote sau svajoti apie bet ką, bet kaip, bet kur, bet kada. Sakote, nebuvo progos, darbai spaudžia, studijos be galo įtemptos, o tie meilės reikalai išvis miegoti neleidžia?... Meeelas. Žmogui, kaip žinia, tik vienam iš nedaugelio gyvūnų suteikta galimybė vizualizuoti dalykus, kurie neegzistuoja - kodėl gi tuo nepasinaudojus? Juk galime sau leisti keliauti, džiaugtis, užsiimti mylima veikla be jokios sąžinės graužaties ar kitų kliūčių. Ir niekas neuždraus viso to patirti, kad ir ne realybėje, bet savo slaptoje minčių karalijoje. Jei jau taip, kodėl gi tuo nepasimėgauti? Juo labiau žinant, jog svajonės - tai pirmasis žingsnis, judant į priekį. Tiesą sakant, tam taip pat reikia drąsos, bet ... tai, kas vertinga, niekada nebūna paprasta :)

2. Drąsa veikti

Kad ir kokia liūdna tai būtų žinia ideologiniams svajokliams, ties svajomis gyvenimas nesibaigia. Norint kažko daugiau, nei vien saldžių iliuzijų, reikia veikti. Štai neseniai plepėjau su drauge, kuri seniai svajojo pamatyti garsiausius dailininkų kūrinius ir įstabiausius paveikslus - jos kambarys dailiai išpuoštas tais nuostabiais a la coffee inn'o atvirukais, atvaizduojančiais visokį kokį meną. Ir va, iš to didelio noro panelė ne vieną mėnesį "šaudė" bilietus į Paryžių ir... voila! Skridę su Ryanair žino, ką reiškia keliauti už tokiąpat sumą kaip pasilinksminti savaitgalį sostinėje. Viskas ko reikėjo - didžiulio noro postūmio, jėgų ir optimizmo, padedančių rasti geriausius sprendimus svajonėms išsipildyti. Ir tokių pavyzdžių yra begalė - pradedant "Just One Way Ticket" blogg'o fantastiška persona, baigiant kaimynu, niekuo neprastesniu už bet kokį svajoklį. Gal ir abstrakti, bet tiesa yra tiesa - kuomet žmogų užvaldo svajonė ir jis drąsiai įsikimba į jos įsivaizduojamus sparnus, pamažu jie gali virsti realybe - o viskas juk prasideda nuo paprasčiausių minčių.

3. Akimirkos malonumas

Jei jums kada nors teko matyti tuos nedaugelį žmonių, užsiimančių tuo, kuo iš tiesų geidžia, turbūt atkreipėt dėmesį į vieną dalyką - kiekviena minutė jiems yra malonumas. Būdami čia ir dabar jie nemulkina savęs darbotvarkėmis ir milijonu reikalų, jie ne vien atlieka pareigą, bet ir iš tikrųjų Būna - susidomėję, įsiklausę, budrūs ir gyvi. Nieko neatidedantys rytojui, pasinerdami į fantastiškai paprastą dabartį, jie sugeba iš jos išspausti tai, apie ką rašoma visose cituojamiausiose knygose - nepaprastą amžinybę. Kažkoks išminčius yra pasakęs, jog "tas, kuris sugeba patirti kiekvieną jam duotą akimirką pratęsia savo gyvenimą iki begalybės". Nemanau, kad jis kalbėjo apie rutinišką darbą arba kitus pripirštus velnius. Akivaizdu, jog kiekviena akimirka, su joje slypinčios svajonės pėdsakais, yra dovana - vis nauja, ypatinga ir tuo pačiu vienintelė ir nepakartojama.

Paveikslėliai iš weheartit.com

Pirmosios pavasario šypsenos

   

   Buvo žavus pavasario rytas - troleibusai tingiai riedėjo gatvėmis, jų languose droviai žybsėjo saulės atspindžiai, žmonės pradėjo šypsotis. Tiesą sakant, ir pati diena vėliau buvo keistai žavi - gatvėje sutikau gal tris be priežasties man besišypsančius žmones - o tai ne krepšinio rungtynių dieną Lietuvoje yra tolygu stebuklui. Dardant troleibusu ėmiau galvoti, kad žmonės jau turbūt tikrai pamiršo tą dalinimosi šypsenomis džiaugsmą - šypsenai juk būtina priežastis, o iš kur ją dabar ištraukti, vidury dienos? Be to, šypsantis gali pasirodyti keistai, greičiausiai būsi panašesnis į maniaką, nei į laimingą žmogų. Pagaliau, ir kiti nesišypso, tai kokia gi prasmė būti balta varna?...

   O vis tik prasmė, tikiu, yra. Ir tam iliustruoti labai tinka viena pasaka, kurią su malonumu skaitydavau vaikystėje. Kažkada, seniai seniai, žmonės gyveno visai kitaip. Jie visi turėjo pilnas kišenes pūkuotų šiltų mielų švelnučių, kuriuos vieni kitiems noriai dovanodavo. Tie švelnučiai - tokie pūkuoti kamuoliukai, bent jau knygelėje taip atrodė - skleisdavo malonią šilumą ir primindavo žmonėms vieniems apie kitus. Nuostabiausias dalykas buvo tas, jog švelnučių buvo gyva begalybė - kaskart įkišus ranką į kišenę, delne atsirasdavo dar vienas mielas pūkas. Visi gyveno sau laimingi, dalinosi šiluma ir meile, kol vieną dieną į miestelį atsikraustė pikta ragana (visai kaip ir priklauso tikroje pasakoje). Ta ragana ėmė skleisti kalbas, jog žmonės - kvailiai ir neišmanėliai, jie nesupranta, kad vieną dieną švelnučiai baigsis, ir jie ne tik nebeturės kuo dalintis, bet ir patys stokos meilės ir šilumos. Taip kad, ji tarė, švelnučius pridera saugoti ir taupyti, ir - šiukštu nesišvaistyti jais! Žmonės, kaip jau dažniausiai pasitaiko, kalbomis patikėjo - ėmė šykštėti vieni kitiems švelnučių, slėpdavo juos kišenėse ir, susitikę vieni su kitais, skubiai sprukdavo šalin, kad tik kas nepasiūlytų dalintis! Ragana - gudri moteris - skubiai pasinaudojo situacija ir, pamačiusi, jog žmonės ima darytis pikti, irzlūs ir ligoti, ėmė prekiauti dirbtinais pūkučiais. Iš tikrųjų juose jokių pūkų nebuvo - jie buvo šiurkštūs, šalti ir spygliuoti (violetinės spalvos, kiek pamenu), ir niekaip, tiesą pasakius, nuo jų šilčiau nesidarydavo. Tačiau žmonės kaip pakvaišę skubėjo pirkti šiurkštučių, tikėdamiesi taip bent šiek tiek kompensuoti savo prastą savijautą ir, tuo pačiu, sutaupyti kuo daugiau švelnučių.

   Pasaka, kaip ir pridera, baigėsi laimingai - kažin koks herojus susiprato ir nušvietė akis visam kaimui, įrodydamas, jog švelnučiai niekuomet neišsenka. Eilinė pasaka, ar ne? Ir vis tik po daugybės metų, ima atrodyti, jog pasakomis dvelkia ne vien svajonių pasaulyje, bet ir realybėje. Turbūt nereikia sakyti, ką simbolizuoja tie švelnučiai, tačiau kas yra tie šiurkštūs violetiniai jų pakaitalai...? Atsakymą palieku jums :)

P.S. Nepamirškite šypsotis!*

Paveikslėliai iš pinterest.com, weheartit.com

Pavojingiausia melo rūšis

   Melas - saldus dalykas. Papuošdamas mūsų gyvenimus ryškiomis spalvomis ir nerealiais įspūdžiais jis taip pat nejučiomis įtraukia į nesibaigiančią teatrališką dramą. Ir aš tikrai nekalbu apie tuos patologinius melagius, kurie turbūt jau pamiršo tiesos skonį, ar apie svajingus vaikus, gyvenančius savo pasakoj su skraidančiais raganosiais ir mėlynais kalakutais. Melas taip pat yra įtraukęs ir kiekvieną mūsų, ir tai stebuklingu būdu jis padaro visiškai nepastebėtai. Meluojame lyg išsijuosę aplinkiniams apie savo fantastiškus gyvenimus arba graudžias tragedijas - baisiausia yra tai, jog paslapčiomis meluojame patys sau. Įsiteigiame, kaip be galo mums patinka mus supanti aplinka, pradedant darboviete, baigiant nauju kinišku virtuviniu kombainu. Turbūt retas kuris atsigręžiame į savo vidų ir prisipažįstame nuoširdžiau nei davatka kunigui, jog, kad jį kur, gyvenimas pilnas skaudulių, prieš kuriuos užsimerkiame. O dar retesnis, manau, sugeba šią tiesą priimti ir, atsisveikinęs su saldžiais melo pančiais, iš naujo pamilti gyvenimą - tik šįkart tokį, koks jis yra.

Paveikslėliai iš pinterest.com

Savaitgalio mintys VII

   Visi sutinkame žmonių, iki kaulų smegenų įsitikinusių, kad "kaip yra, taip ir lemta būti, nieko čia nebepakeisi".  Skaudu ir liūdna žiūrėti į kūrybiškas, energingas ir įdomias asmenybes, kažinkaip užspaustas, lyg surištom rankom ir supakuotas į standartines dėžutes, vadinamomis "kasdienine rutina". Rodos, jie ir patys žino ir nujaučia, ko trokšta ir kokį savitą pasaulį nori sukurti, tik kažkas juos vis sulaiko ir neleidžia keistis. Vienas protingas žmogus man yra kartą pasakęs, kad pokyčiams reikalinga ne valia, o principas. Valia tave įpareigoja, kasdiena primindama, kad turi stengtis ir keistis, tuo tarpu principas, lyg užsispyrusi ožka, parodo liežuvį visam pasauliui ir, paėmęs tave už rankos, veda tinkamu keliu. Sakyčiau, kartais užtenka atsikelti ryte ir susidraugauti su tuo principu, nesvarbu ką norisi pakeisti - numesti keletą kilogramų, atsikratyti žalingų įpročių (o tas protingas žmogus šito ir atsikratė), aktyviai užsiimti norima veikla ar tiesiog pakeisti kasdienybėje tai, kas erzina - pavyzdžiai rodo, jog tai tikrai veikia ;)

Paveikslėlis iš pinterest.com