Neseniai skaičiau vieną delfi straipsnį apie tai, kaip šiuolaikiniai darbdaviai iš jaunimo tikisi nebe uolaus darbštumo ir skrupulingumo, o - visai nekeista - novatoriškumo ir kūrybiškų sprendimų. Labai juokinga pasidarė įsivaizdavus, kaip rimti šefai sėdi kėdėse ir tikisi, jog atėjęs nupiepęs studenčiokas švystels šūsnį patarimų, kaip pagerinti įmonės veiklą, o gal net patobulinti tos veiklos strategiją. Juokai juokais, tačiau iš mūsų, jaunimo, to tikrai yra tikimasi. Gaila, kad kartais pamirštamas tas davimo-gavimo principas, kuris, beje, yra nepaprastai svarbus kūrybiškumo ugdymo procese bei atsiskleidime. Taigi, susidūrus su iššūkiu būti visaip kaip nuostabiai netikėtai novatoriškais, siūlau stabtelti ir išsiaiškinti - ką reiškia būti kūrybiškam ir, žinoma, kaip tokiu tapti?... Ši paslaptis, tiesą sakant, yra neįtikėtinai paprasta - tereikia žinoti iš kokių elementų ji susideda. :)
1. Pirmiausia - žinios
Sakykime, kad į naują statybvietę atvedamas naujas darbuotojas - toks jaunas, nepatyręs, bet baisiai raumeningas ir, kaip visas kolektyvas pasakytų - "perspektyvus". Pastato jį prie gilios duobės ir sako - "Pastatyk čia dvylikaaukštį - tokį ervų, bet kad sąnaudos būtų ne per didelės, aišku, būtų gerai per keletą mėnesių susisukti, taip pat nepamiršk naujų mados tendecijų! Bet kas tau, jaunam, viskas gi įmanoma!" Po tokių žodžių jaunam statybininkui lieka dvi išeitys - arba nirti duobėn, primenančiai pragarą, arba vožtelt darbų vykdytojui ir lėkt kur akys mato. Aš rinkčiausi antrą variantą.
Juokai juokais, bet situacija neretai primena eilinę dieną darbovietėję - jaunas žmogus gali paprasčiausiai neturėti iš ko pastatyti dangoraižio. Resursai, šiuo atveju, yra ne vien įranga ar technologijos, bet ir žinios, įgūdžiai ir turima informacija. Norint kažką sukurti būtina turėti gausybę sudedamosios medžiagos - taip, ne vieną kitą informacijos lopinėlį, o visą begalybę. Kūrybiškumas - tai gebėjimus kurti naujus, naudingus ir vertingus produktus. Norint tokius produktus sukurti, tam visų pirma reikalinga žaliava - įvairiapusė, originali, netikėta. Kaip visos pavienės mintys ir žinių klodai yra apjungiami - čia jau kitas klausimas. Svarbiausia tai, jog pradinis kūrybiškumo elementas - ne kas kita kaip žinios, įgūdžiai, idėjos, prisiminimai ir visoks koks kitoks mūsų smegenų turinys, įgalinantis vėliau iš šio chaoso nulipdyti kažką dailaus. Štai dėl ko įvairiapusiškumas, smalsumas, veiklumas ir domėjimasis pačiais netikėčiausiais ir nesuderinamiausiais dalykais yra tokie svarbūs - jie pripildo mūsų galvas nuostabiai nederančiu turiniu.
2. Šėlstantis smalsumas
Turbūt esate girdėję apie smegenų šturmo/minčių lietaus technikas įvairiems kūrybiniams sprendimams generuoti, tačiau koks jo veikimo principas?... Jis aiškinamas visai paprastai - žmogaus galvoje informacijos vienetai apjungti tarpusavio ryšiais, vieni tampriau, kiti silpniau. Suaktyvinus tam tikrą sąvoką, mintyse labai sparčiai iškyla ir kiti vaizdiniai, kaip antai pagalvojus apie "stalą", dažnai prisimenama ir "kėdė". Tuo tarpu toliau nuo suaktyvinto vaizdinio esantys objektai lieka nepaliesti - juos pažadinti leidžia būtent smegenų šturmas ir kiti panašūs žaidimai. Kvailiojant, ieškant pačių netikėčiausių asociacijų, iš tiesų iškyla ir patys novatoriškiausi sprendimai. Tai atsiskleidžia ir gyvenimiškoje patirtyje - smalsiai besidomint skirtingais dalykais, stengiantis tuos pačius veiksmus įgyvendinti naujai, pagaliau - paįvairinant kasdienybės užduotis - galutiniai rezultatai neretai nustebina savo kitoniškumu. Tad, norint sukurti ką nors naujo, verta žaisti idėjomis, mintimis, planais, ir kuo netikėčiau juos derinti - tikėtina, jog patrauklūs sprendimai bus pasislėpę už nuvalkiotų kasdieninių veiksmų.
3. Pauzė ir - voila!
Išnirus iš smagaus ir valiūkiško kūrybinio proceso, neretai patiriamas jausmas, jog vis tik nieko naujo nebuvo sukurta. Galbūt idėjos nebuvo tokios naujos, o gal sprendimai nepatrauklūs. Vis tik naudinga pasitikėti lengvabūdišku posakiu: "sleep on it" (~pamiegok ir tada nuspręsk). Kam to reikia? Yra nuomonių, jog kūrybiškos idėjos ne visuomet ateina tuomet, kai to labiausiai tikimasi, t.y. intensyviai prie jų dirbant - kartais tereikia nuo jų atitolti ir palikti ramybėje, visai kaip išartai dirvai leisti auginti želmenis. Neretai sprendimai aplanko kiek vėliau - sapnų pavidalu (visi girdėjom apie Mendelejevo lenteles ar atomo struktūras - ir tokie dalykai susapnuojami), netikėtų minčių pliūpsniais (maždaug kaip filmuose žmonės supranta savo gyvenimo prasmę), aplinkoje pastebėtomis analogijomis ar panašumais. Kartais tenka laukti ilgai ilgai, o kartais sprendimas kyla savaime. Svarbiausia - leisti jam subręsti ir pasirodyti tuomet, kada pats nori, nespaudžiant su deadline'ų lentelėmis ir panašiom nesąmonėm. Juk kūrybiškas procesas - ne visuomet paprastas, visuomet netobulas ir nepaprastai smagus!
Šaltinis:
1. The Cambridge handbook of creativity / edited by James C. Kaufman, Robert J. Sternberg. Cambridge University Press, 2010.
Paveikslėliai iš pinterest.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą